Kita vertus, nepamirštos kalbos apie Rusijos manipuliacijas terorizmu, siekiant savo geopolitinių užmačių. Rusijos veiksmai Sirijoje ir Čečėnijoje taip pat neleidžia manyti, kad jos ir Vakarų valstybių požiūris į terorizmą gali jas suvienyti į bendrą antiteroristinę koaliciją.
Apie visa tai – „Savaitės“ pokalbis su Jungtinių Valstijų karo analitiku, analitikų centro „Jamestown Foundation“ prezidentu Glenu Howardu.
– Kaip vertinate galimybę Vakarams ir Rusijai bendradarbiauti didžiojoje koalicijoje prieš terorizmą, kurią siūlo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as?
-
Kaip Paryžiaus teroristai praslydo Belgijos policijai pro pirštus?
-
JT Saugumo Taryboje – Lietuvos solidarumas su Prancūzija dėl kovos su terorizmu
-
Rusija šaiposi iš Lietuvos atsisakymo jungtis į koaliciją su Rusija prieš IS
-
Operacija Belgijoje: 19 reidų, 3 kratos, 16 sulaikytųjų, Salahas Abdeslamas – vis dar laisvėje
– Prancūzija iš pat pradžių pasirinko kalbėti ne apie NATO penktąjį straipsnį, bet Europos Sąjungos sutarties dalį, kalbančią apie karinį bendradarbiavimą, atveriantį duris ir Rusijai. Manau, kad tai daugiau jausmais paremtas atsakas. Juo siekiama parodyti prancūzų visuomenei, kad šalis kažko tikrai imsis. Man tai atrodo labiau emocionalus atsakas nei strateginis.
Prezidentas F. Hollande`as kitą savaitę apsilankys Jungtinėse Valstijose. Kai amerikiečiai su juo kalbėsis, jie tikrai pabandys įtikinti, kad mintis apie didžiąją koaliciją su Rusija nelabai tikusi. Aišku, kad kai kuriose srityse galima bendradarbiauti nekišant nosies į vieni kitų karines atakas, tačiau didžiosios koalicijos sumanymas labai palankus Vladimirui Putinui. Tai labai primena padėtį, kai Winstonas Churchillis ir Franklinas Rooseveltas susitarė su Josifu Stalinu dėl aljanso Antrajame pasauliniame kare.
Man atrodo, akivaizdu, kad šiuo metu amerikiečiai tikrai nieko panašaus daryti neketina. Rusams jie nori parodyti, kad yra sąlygos, kurių Rusija neįvykdo. Pirmiausia tai nesutarimas dėl Basharo al-Assado likimo. Net ir Prancūzija nesutinka, kad B. al-Assadas turėtų likti valdžioje. O Rusija dabar siekia sukurti kažkokį planą, pagal kurį pereinamajam laikotarpiui būtų numatyta aštuoniolika mėnesių. Bet panaši pereinamoji valdžia jau buvo Lenkijoje po karo, 1945–1946 m., ir mes puikiai atsimename, kad sovietai visus apgavo.
Todėl Jungtinėse Valstijose labai daug skepsio. Aišku, valstybės sekretorius Johnas Kerry bando atsiliepti, nes kol kas tai vienintelė galimybė. Jie nori pasižiūrėti, kokį bendradarbiavimą Rusija siūlo mainais į Sirijos pilietinio karo sprendimą. Tik jokio optimizmo nėra.
– F. Hollande`as jau kalbėjo apie sankcijų švelninimą Rusijai. Kaip manote, ar bus pokyčių šiame regione po bendradarbiavimo terorizmo srityje?
– Kol Rusija nepasitrauks iš Rytų Ukrainos, neverta kalbėti apie pokyčius. Šiek tiek pažangos, aišku, pasiekta, paliaubų tarsi laikomasi, tačiau esminio lūžio nematau, ten įšaldytas konfliktas. Jungtinės Valstijos tikrai tikisi, kad sankcijų režimas liks, ir amerikiečiai to sieks. Nepaisant žingsnių Sirijoje, V. Putino padėtis šiuo metu gana beviltiška ir jis iš paskutiniųjų bando išsisukti nuo sankcijų.
– Ar galima pasimokyti kokių nors pamokų panagrinėjus, kaip Rusija ir Vakarai terorizmo srityje bendradarbiavimo praeityje, pavyzdžiui, po Rugsėjo 11-osios?
– Tikrai nemanau, kad bendradarbiavimo pamokos teigiamos. Daugelis amerikiečių gal ir sakytų, kad šiek tiek bendradarbiauta informacijos apsikeitimo srityje, bet Bostono sprogdintojai, broliai Carnajevai, yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad jokio bendradarbiavimo nebuvo.
Jungtinės Valstijos, Federalinis tyrimų biuras (FTB), kreipėsi į Rusiją dėl informacijos apie juos, bet Rusija niekada nesuteikė jokių rimtų duomenų. Nesuteikusi informacijos, Rusija netiesiogiai paskatino teroro išpuolį Bostone, jie nieko nedarė, nors sprogdintojas Dagestane gyveno pusę metų ir Rusijos saugumo struktūros turėjo apie tai duomenų. Tad kodėl nesulaikė? Ypač sulaukę FTB prašymo? Galėjo bent jau akyliau pasidomėti.
Nesuteikusi informacijos, Rusija netiesiogiai paskatino teroro išpuolį Bostone, jie nieko nedarė, nors sprogdintojas Dagestane gyveno pusę metų ir Rusijos saugumo struktūros turėjo apie tai duomenų.
Nuo Rugsėjo 11-osios sklando kažkoks mitas, kad Rusija esą bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis besikeisdama informacija terorizmo srityje. Kalbant apie tuos laikus, kai informacija buvo keičiamasi, tai nėra jokių reikšmingų atvejų, kad apsikeitimas informacija būtų užkirtęs kelią nors vienam išpuoliui.
Kalbant apie Afganistaną, Rusija padėjo amerikiečiams permesti įrangą, leido lėktuvams skristi per savo teritoriją, bet tai truko labai laikinai ir dabar nieko panašaus nelikę dėl Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos.
– Žinome, kad praeityje Rusija manipuliavo terorizmu siekdama geopolitinių tikslų, pavyzdžiui, yra įtarimų, kad ji imitavo teroro aktus, kad pateisintų karą Čečėnijoje. Dabar girdisi spekuliacijų apie Rusijos ir džihadistų ryšius. Ar tokios spekuliacijos turi nors kokių pagrįstų argumentų?
– Suprantu, apie ką kalbate, bet „Islamo valstybės“ plėtra pirmiausiai buvo suinteresuotas B. al-Assadas, jis manė, kad „Islamo valstybės“ džihadistai labiau pavojingi kitoms sukilėlių grupėms negu jam. Faktas, kad Rusija nebombardavo džihadistų, o puolė nuosaikius amerikiečių remiamus sukilėlius, irgi yra iškalbingas.
Esama daug įtarimų, kad daugybė buvusių Saddamo Husseino rėmėjų kovoja Sirijoje, ir yra įtarimų, kad B. al-Assado valdžia skatino džihadistų keliones iš Šiaurės Afrikos į Siriją.
Akivaizdu, kad į Siriją keliavo ir daug džihadistų iš Šiaurės Kaukazo. Iš esmės, kai Rusija juos sulaikydavo, siūlydavo rinktis iš dviejų. Arba keliauji į kalėjimą, arba dingsti iš šalies. O tai jau tam tikras skatinimas keliauti į Siriją.
Manau, kad daug spekuliacijų yra mitai, nėra rimtų įrodymų, kad Rusija atvirai ir tiesiogiai remtų džihadistus, bet yra daug neaiškumų, pavyzdžiui, kodėl jie nepuolė „Islamo valstybės“? Tik po amerikiečių spaudimo jų strategija šiek tiek pasikeitė.
– O ar Rusija savo terorizmo problemą Čečėnijoje yra išsprendusi?
– Na, čia panašiai kaip su partizanais, miško broliais, Lietuvoje, kai sovietai sakė pagaliau atsikratę visų lietuvių tautinių ambicijų, likvidavę partizanus. Tai pramanas. Čečėnijoje toliau daug problemų. Tiesą sakant, praėjusių metų spalį, per invazijos į Grozną metines, čečėnų kovotojai sugebėjo surengti ataką.
Šiaurės Kaukaze ir toliau veikia karinės grupuotės. Aišku, tikrai ne tokiu mastu kaip prieš dešimt metų. Ir tautinės ambicijos išlikusios, ūkio padėtis blogėja, todėl Rusija ir suinteresuota, kad kovotojai iškeliautų iš Kaukazo, geriau jau tegul jie žūsta Sirijoje. O patys rusai ir toliau traukiasi iš Kaukazo, Rusija nekontroliuoja ten ūkio sistemos.
Aš dar norėčiau pabrėžti, kad Kremlius paruošė dar vieną draudžiamų organizacijų sąrašą ir jame įrašyta mano organizacija „Jamestown“. Viena iš priežasčių, kodėl mus paskelbė liaudies priešu, yra mūsų veikla Šiaurės Kaukaze. Jiems labai nepatinka, jei kas nors iš Vakarų kalba apie tai, kas vyksta Šiaurės Kaukaze. Ir tada net tokia nedidelė organizacija, kaip „Jamestown“, tampa dideliu galvos skausmu. Tai – simbolis, kad Rusija vis dar nerami dėl to regiono kontrolės.
– Kokią grėsmę Vakarams laikote didesne – džihadistus ar Rusiją?
Bet koks bendradarbiavimas su Rusija Sirijoje kainuos.
– Klausimus, aišku, geras. Džihadistai Jungtinėms Valstijoms tebekelia didžiausią grėsmę. Jeigu Rusijai bus leista ir toliau bombarduoti ir taip radikalizuoti sirus, taip jau darė ir tebedaro B. al-Assadas, tai Sirija taps tik dar didesniu tarptautinių džihadistų magnetu. O tai labai didelė bėda Vakarams ir ją liudija išpuoliai Paryžiuje.
Tačiau tuo pat metu Rusija siekia persidalyti įtakos zonas buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose. Jie nori dar vieno Jaltos susitarimo, kuris leistų Rusijai posovietinėje erdvėje veikti, kaip tik pati nori. Tai irgi milžiniška grėsmė.
Bet koks bendradarbiavimas su Rusija Sirijoje kainuos. Jie nesupras, kaip mes, neva būdami sąjungininkai, nenorime bendradarbiauti tramdant tuos užsispyrusius gruzinus ar ukrainiečius. Daug kas gali keistis, jeigu amerikiečiai nebandys imtis rimtos atgrasymo strategijos. Žinokite, Rusijos karo lėktuvai ir toliau skrenda prie pat amerikiečių oro erdvės. Jie vaidenasi amerikiečių karo lėktuvų radaruose Sirijoje. Tai pavojinga.
– O kaip į visa tai žiūrės būsimas amerikiečių prezidentas, jeigu peržvelgtume kandidatų užsienio politikos siūlymus?
– Daugelio respublikonų kandidatų užsienio politika būtų labai skirtinga nei B. Obamos. Manau, bet kokio kandidato politika būtų griežtesnė, net ir Hillary Clinton bus daug griežčiau nusiteikusi kalbant apie Rusiją. Visi pastarieji pareiškimai tai tik patvirtina.
Jums, jūsų regionui, turėtų pasisekti bet kurio kandidato pergalės atveju. Abejonių gali kilti tik dėl Donaldo Trumpo. Bet, kita vertus, jis labai geras asmeninis Michailo Saakašvilio draugas. O tai irgi teikia vilties.
