Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo plenarinius posėdžius tiesiogiai transliavusi, tiesiogines žinių laidas iš Seimo rengusi J.Mateikienė Seimo studijoje dirbo ir sausio įvykių dienomis. O tą naktį, beveik penkis kilogramus sveriantį juostinį magnetofoną po paltu paslėpusi Janina, įrašė žmonių, budėjusių prie LRT pastato, prie vieninteliu ryšiu su pasauliu buvusios tarpmiestinės telefonų stoties, sužeistųjų ir juos gydžiusių medikų Jokūbo ligoninėje išgyvenimus.
Tik nuo Aukščiausiosios tarybos tą naktį Janina grįžo be įrašo.
„Tai yra vienintelė vieta, iš kurios per visą savo žurnalistinę karjerą neparsivežiau įrašo, – portalui Pilietybė.lt pasakojo ilgametė LRT Radijo žurnalistė. – Žmonės taip meldėsi, taip susikaupę meldėsi, kad aš bandžiau juos kalbinti, bet jie nekalbėjo. Nekalbėjo. Visi tokie sukrėsti, jau žinojo, kad yra žuvusių ir buvo susikaupę maldoje. Žmonės meldėsi ir tas susikaupimas buvo begalinis.“
-
Sausio 13-osios įvykių liudininkas prof. R.Daugelavičius: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“
-
V.Čmilytė-Nielsen apie protestuotojų elgesį: „Man gėda prieš žuvusiųjų artimuosius“
-
Generalinė prokurorė atmeta priekaištus dėl M.Gorbačiovo: kategoriškai nesutinku
-
Prezidentas apie šūkaujančią minią per Sausio 13-iosios renginį: žuvusieji to nenusipelnė
Janina pasakojo, kad dirbdama Sausio 13-osios įvykių pirmosiose linijose baimės nejautė: „Atrodė, kad taip ir turi būti, nesureikšminom.“ O padaryti dabar istoriniais tapusius įrašus, anot pašnekovės, tiesiog pasisekė.
„Tai yra sėkmės dalykas, kad galėjau atvykti prie įvairių objektų ir padaryti tuos įrašus, – laidoje „Pokalbiai su Pilietybe“ pasakojo J.Matekienė. – Žmonės juk nelabai ir turėjo mašinų. Vienas iš mano draugų mašiną turėjo ir mums pavyko nuvykti. (…) O kalbant apie įrašus, mums tada net neatrodė, kad reikia tuos įrašus daryti, kad reikia juos saugoti. (…) Net ir dabar nežinau, kodėl taip sugalvojau, norėjau tų žmonių įspūdžius užfiksuoti. Gal nelabai ir supratome. Bet būtent ten ir yra ta autentika. Dabar, pasakodamas, gali kurti ir legendą, o tuose įrašuose yra autentika. (…) Toks žmonių pasiaukojimas ir veikimas.“
Kalbėdama apie tos nakties prisiminimus, Janina sakė, kad kiekvienas mūsų turime savo Sausio 13-osios istoriją: „Toje gynyboje buvo vos ne milijonas žmonių: vieni vienur, kiti – kitur, vieni vieną dieną, kiti – kitą. Bet jie buvo mūsų laisvės gynyboje. Kiekvienas žmogus sugalvojo, ką gali daryti. Mes kiekvienas turime savo Sausio 13-osios istoriją.“
Paklausta, ką norėtų perduoti ateities Lietuvą kursiantiems, jau po Sausio 13-osios gimusiems žmonėms, Janina sakė, kad „darbais, ne žodžiais tėvynę mylim. Svarbu, kaip žmogus gyveną, ką daro. Dažnai pagalvoju, kad reikia žiūrėti į šią dieną ir ką tu šiandien gali padaryti. (…) Gyvenk, jauskis laisvas ir daryk žingsnį, kuris iš tikrųjų vestų prie laisvės, prie nepriklausomybės, prie demokratijos.“
