Premjerą Kaune pasitiko miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Simonas Kairys bei keliasdešimt moksleivių, įteikę S.Abe keturias pagal origamį sulankstytų gervių juostas. Geltona, žalia, raudona ir balta šių juostų spalvos simbolizavo abiejų šalių vėliavas.
Japonų ministras pirmininkas aplankė buvusį Ch.Sugiharos kabinetą, kuriame stovėjo stalas su rašymo reikmenimis bei spausdinimo mašina. Ant jo buvo padėtas ir vieno iš diplomato išgelbėtų žydų pasas.
Sh. Abe tada pasirašė garbės svečių knygoje, o vėliau apžiūrėjo buvusiame konsulate esančią ekspoziciją.
Šeštadienį Vilniuje Japonijos premjeras teigė, kad drąsus ir humanitariniai Ch.Sugiharos veiksmai „moko mus išgyventi šiandienos pasaulyje, kur teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principams kyla įvairių iššūkių“.
Ch.Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.
Karo pradžioje metu naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau čia santykinė ramybė tęsėsi neilgai, ir Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.
Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch.Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch.Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus. Jį pernai aplankė 17 tūkst. žmonių, BNS teigė muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.
„Šitas vizitas apvainikuoja mūsų pastangas vystyti šį muziejų. Šita vieta praktiškai neturi pastovaus finansavimo, nes mes esame nevyriausybinė organizacija“, – sakė „Sugiharos namų“ direktorius.
„Aš manau, kad po šito premjero vizito daugiau japonų sužinos apie mus ir tikimės, kad lankytojų skaičius vis didės“, – pridūrė jis.
Japonijos premjerą per viešnagę Kaune lydėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
