Konservatorius Jurgis Razma posėdyje stebėjosi, kad Vilniaus rajono savivaldybės Susisiekimo ministerija nė nesiteiravo, kam bus panaudoti pinigai. 15min tyrimas parodė, kad Susisiekimo ministerijai pasiūlius Vyriausybė pritarė, kad Vilniaus rajono savivaldybei gatvių ir kelių tvarkymui papildomai šiemet būtų skirti 300 tūkst. eurų, už kuriuos suremontuota gatvės, kurioje gyvena premjeras, atkarpa.
„Jokio pagrindimo, jokio detalumo. Prašau, gaunate, – kalbėjo J.Razma. – O iš visų kitų iki smulkiausio mušimosi į krūtinę, kad tikrai mes ten dar tuos pinigus išleisime.“
„Bet reikia sutikti, kad Vilniaus rajono savivaldybė, ką pažadėjo, tą padarė šiuo atveju“, – replikavo komiteto pirmininkas, „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius.
J.Razma atsakė, kad Upės gatvės atveju buvo dirbama neregėtais tempais.
„Iš tiesų per kokį laiką ir kaip operatyviai buvo atlikti darbai, tai yra vertas ir pasididžiavimo pavyzdys, kad visi taip darbai būtų atlikti“, – pareiškė ministras J.Narkevičius.
Reikia imti pavyzdį operatyvumo, kai darbai yra greitai atlikti.
Po posėdžio paprašytas paplėtoti šią mintį jis jau gynėsi kalbėjęs ne apie Upės gatvę, o apskritai apie greitai atliekamus darbus.
„Be abejo, tai skatintinas procesas, reikia imti pavyzdį operatyvumo, kai darbai yra greitai atlikti“, – aiškino jis.
Jis pridūrė, kad jie greitai atlikti ne tik Upės gatvėje, bet ir kitose savivaldybėse, kurios gavo papildomų Kelių priežiūros ir plėtros programos papildomų lėšų.
„Rezervo skirstymas – ne paslaptingas procesas“
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Andrius Kupčinskas posėdyje siūlė prašyti Vilniaus rajono savivaldybės, Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės dokumentų, susijusių su lėšų skyrimu S.Skvernelio gatvei.
„Rezervo skirstymas nėra joks paslaptingas procesas, atvirkščiai. Tai procesas, reikalaujantis daug aiškinimo, daug bendravimo ir savivaldybių teikimų savo paraiškų suderinamumo su LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija – aut.). Paraiškas buvo stengtasi išnagrinėti įvairiausiu lygmeniu ir tą likutį, rezervą, lėšų sumą padalyti pagal galimybę ir pagal poreikį“, – kalbėjo jis.
BNS anksčiau paskelbė Vilniaus rajono merės Marijos Rekst raštą Susisiekimo ministerijai dėl lėšų skyrimo. Jame tiesiog prašoma pinigų nenurodant nei kiek reikia, nei kam jos bus panaudotos.
J.Narkevičius Seimo nariams kartojo, kad jis, ministerija ir visa Vyriausybė balsuodama dėl rezervo likučio padalijimo nežinojo, kur Vilniaus rajono savivaldybė panaudos tas lėšas.
Po posėdžio paklaustas, ar normalu, kai į ministeriją kreipiasi merė, nenurodo kiek, nenurodo kam, ir lėšų gauna, J.Narkevičius tikino, kad tai – ne vienintelis atvejis.
„Buvo minėta, kad poreikis yra didesnis, ir mes žvelgėme, kokios yra galimybės skirstyti 60 savivaldybių ir buvo pateikta tokia suma, kuriai paskui jau savivaldybė atrinko tam tikrą gatvę ir atliko tam tikrą kiekį darbų pagal, matomai, paruoštą dokumentaciją“, – kalbėjo jis.
Viceministras nežinojo, ar buvo parengtas techninis projektas
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas posėdyje teigė, kad būtų įdomu pamatyti techninį gatvės tvarkymo projektą, kurio reikia prieš skiriant finansavimą asfalto klojimo darbams.
„Rengiant projektą atsiranda preliminari darbų kaina (...). Aš noriu pamatyti, kokius dokumentus ruošiant ministerijos teikimą Vyriausybei, parengė ministerijos arba automobilių kelių direkcijos specialistai. Ten turėjo būti paaiškinta, kodėl prašoma būtent 300 tūkst. eurų“, – sakė jis.
E.Gentvilo teigimu, komitetas turėtų paprašyti visų su ministerijos teikimu susijusių dokumentų.
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius aiškino, kad tam remontui techninio projekto esą nereikėjo.
„Ar tai reiškia, kad ministerija siūlo skirti pinigus nežinodama, ar yra techninis projektas? – klausė E.Gentvilas. – O pinigus reikia iki gruodžio 12 d. įsisavinti.“
„Rezervo lėšos yra skiriamos ne tik kapitaliniam remontui, ne tik darbams, bet ir eismo saugai, kitiems darbams, tarkime, atlikti kadastrinius matavimus. Tokiems dalykams nereikalingi kažkokie pasiruošimai, reikalingas paprastas viešųjų pirkimų konkursas, ar rangovus savivaldybės jau turi“, – tvirtino viceministras.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sakė, kad kapitaliniam remontui, koks ir buvo vykdomas Upės gatvėje, pagal įstatymą yra reikalingas techninis projektas, tačiau jam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
„Administracijos direktorius įsakymu tvirtina projektą ir galima vykdyti darbus“, – paaiškino jis.
B.Matelis: premjero užuominas palaikėte nurodymu?
Konservatorių frakcijoje dirbantis Bronius Matelis ministrui priminė, kad jo pirmtakas Rokas Masiulis viešai yra paskelbęs, kad kalbėjosi su premjeru S.Skverneliu apie jo gatvę.
„Jis yra sakęs, kad sulaukė minkštų užuominų apie Upės gatvę ir apie asfaltavimą. Jis tuo metu pasakęs premjerui, kad jokių išimčių nebus daroma. Vadovaujuosi informacija iš jūsų ministerijos, ministre. Ar tiesa, kad jūs irgi buvote sulaukę tokių minkštų užuominų ir kad jūs tas užuominas supratote kaip nurodymą, kurį įvykdėte, ir dabar turite labai stiprų užnugarį kovojant su prezidentu“, – klausė ministro B.Matelis.
J.Narkevičius į tai sureagavo gana piktai – pareiškė klausimą girdėjęs, bet žmogaus, kuris jį uždavė, nematantis, nors posėdžio metu konservatorių frakcijos narys sėdėjo prieš pat ministrą kitoje stalo pusėje.
„Matot, aš nematau žmogaus, kuris uždavė šitą klausimą. Kažkaip man... Bet palikim tą temą“, – pareiškė jis.
Ministras sakė, kad jeigu būtų buvę taip, tai konkrečios gatvės pavadinimas esą būtų atsiradęs dokumentuose.
„Ir ji būtų analizuojama. Mes analizavome pagal savivaldybių pateiktą poreikį ir galimybę kiek galime skirti lėšų ir savivaldybė pagal tas lėšas atrinko objektą ir padarė, mano žiniomis, kad ne visą tą gatvę, o būtent tai sumai, nežinau, pusantro kilometro“, – kaip pinigai buvo skirti Upės gatvei, aiškino jis. Ministras pridūrė, kad kažkodėl esą nekalbama apie tai, kad sprendimą į tvarkomų gatvių sąrašą įtraukti Upės gatvę patvirtino tarybos nariai, priklausantys įvairioms partijoms.
„Taigi, buvo kolegialus parinkimas tos gatvės ir tų lėšų įsisavinimo“, – sakė jis.
J.Razma posėdyje stebėjosi, kad dėl to balsuojant Vilniaus rajono savivaldybėje nekilo apskritai jokių diskusijų.
J.Narkevičius taip pat pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybė prieš tai buvo atlikusi namų darbus – parengusi techninį gatvės sutvarkymo projektą.
Po posėdžio tiesiai paklaustas, ar premjeras yra domėjęsis savo gatvės likimu, ministras aiškino nežinantis, ką „ponas Rokas“ (Masiulis – aut.) ar kiti asmenys yra kalbėję su premjeru.
Kad Upės gatvę paasfaltuoti reikia, šito nebuvo minėta ir nebuvo kalbėta.
„Aš dėl šitos gatvės jau pakankamai aiškiai ir ne vieną kartą pasakiau, kad pinigai Vilniaus rajonui buvo skirti bendra suma, o savivaldybės parenka, kokius darbus atlikinėti, ir ne būtinai gatvės“, – aiškino jis.
„Nebuvo tos temos, – dar kartą perklaustas, ar kalbėjo apie Upės gatvę su S.Skverneliu, tikino J.Narkevičius. – Kad Upės gatvę paasfaltuoti reikia, šito nebuvo minėta ir nebuvo kalbėta.“
15min tyrimas skelbia, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa ši suma teko premjero S.Skvernelio gyvenamai gatvei asfaltuoti. S.Skvernelio gatvę į remontuotinų sąrašą spalio pabaigoje įtraukė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, o po penkių dienų pinigų darbams skyrė Vyriausybė.
Vilniaus rajono savivaldybė pripažino, kad gatvę nusprendė remontuoti ir dėl to, kad to paprašė premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD).
Sprendimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų perskirstymo Vyriausybė priėmė spalio 30 dieną. Vyriausybės posėdžiui pirmininkavo premjeras – nuo klausimo, susijusio ir su papildomu finansavimu Vilniaus rajono keliams, S.Skvernelis nenusišalino.
