„Yra ir kitų asmenų, kurie mato mano darbus. Visų nuomonė yra svarbi, tikrai vertinu visų nuomonę. (...) Labai gaila, kad apie darbus mažai kalbama, o kalbama apie neesminius dalykus“, – LRT Dienos temoje ketvirtadienį kalbėjo ministras, paklaustas, kaip įsivaizduoja darbą toliau prezidentui Gitanui Nausėdai pareikalavus trauktis iš posto.
„Aš nenorėčiau dabar gilintis ir interpretuoti visokiausius nuomonių pareiškimus, aš vertinu, dar kartą pakartosiu – visų išsakytą nuomonę, koncentruojuosi į darbus“, – pridūrė J.Narkevičius.
Jis teigė, kad šiuo metu trauktis iš posto neketina.
Prezidentas Gitanas Nausėda J.Narkevičių ragino trauktis, nes šis prarado visuomenės ir valstybės vadovo pasitikėjimą.
J.Narkevičius sulaukė kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pietų valstybės įmonių sąskaita Dubajuje ir Minske, lėšų skyrimo asfaltuoti gatves savo rinkimų apygardoje ir prie premjero namų, taip pat dėl gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių.
J.Narkevičių į susisiekimo ministro pareigas delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, šiemet po prezidento rinkimų prisidėjusi prie valdančiosios koalicijos.
J.Narkevičius taip pat teigia, kad yra linkęs, jog geležinkelių elektrifikavimo konkursas įvyktų.
„Aš esu linkęs, kad šitas konkursas įvyktų ir kad darbai būtų padaryti laiku ir kad (...) mes gautume ES lėšas“, – LRT Dienos temoje ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Sustabdyti siekio nėra. Yra siekis išaiškinti, ar viskas yra padaryta skaidriai ir ar bendrovė užtikrins darbų atlikimą laiku“, – pridūrė J.Narkevičius.
Anksčiau J.Narkevičius teigė, kad maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, tačiau naujo konkurso skelbimas reikštų, jog Lietuva prarastų projektui skirtas ES lėšas – maždaug 200 mln. eurų.
Ministrą delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis trečiadienį pareiškė, kad J.Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkurso laimėtojo.
V.Tomaševskis abejojo konkurso rezultatais ir pabrėžė, kad konkursą laimėjusi Ispanijos „Elecnor“ pasiūlė 40 mln. eurų didesnę kainą nei antrą vietą užėmusi kita Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“.
Ministras J.Narkevičius ketvirtadienį paskelbė „tarpinio audito“ išvadas, kurios, anot jo, be kita ko, parodė, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų konkurso procedūros pailgėjo nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Dvejus metus trukusio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo projektavimo ir rangovo konkurso laimėtoju praėjusį mėnesį paskelbtas Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, pasiūlęs projektą įgyvendinti už 363 mln. eurų.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.
J.Narkevičius taip pat ketvirtadienį LRT patikino, kad klausimas dėl galimo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos keitimo nebuvo ir nėra svarstomas.
