Vaizdai – ne iš šių pratybų
Apie pratybas Švedijoje ir įspėjimą apie laukiantį karinį konfliktą paskelbė viena „Facebook“ vartotoja. „Karas neišvengiamas: NATO ruošiasi daugybei sužeistųjų Baltijos šalyse“, – rugsėjo 17-ąją rašė ji.
Internautės žodžiais, „tai liudija Švedijoje vykstančios NATO pratybos, kurių tikslas – koordinuoti masinį transportavimą ir pagalbą karo sužeistiesiems iš Suomijos ir Baltijos šalių“.
„Manevruose, kurie vykdomi valdymo struktūros lygmeniu bendradarbiaujant su karalystės regionais, dalyvauja 150 žmonių iš 16 NATO šalių. Pusė jų yra kariškiai, o kita pusė – civiliai, kurių daugelis dirba sveikatos priežiūros sistemoje.
Pagal scenarijų tūkstančiai sužeistų karių ir civilių darbuotojų iš rytų į vakarus ir iš šiaurės į pietus turi būti gabenami per Švediją namo ir atgal į fronto liniją“, – paaiškino moteris.
Savo žodžius ji iliustravo dviem kariškių ir karinio automobilio nuotraukomis, bet jos – ne iš šių pratybų.
Mat pirmoje fotografijoje ant kario rankos galima įžiūrėti antsiuvą su Naujosios Zelandijos pavadinimu. Šios šalies kariai vargiai mokytųsi evakuoti suomius ar lietuvius.
Antrojoje matyti, kaip karo medikų (tai rodo raudoni kryžiai baltame fone) automobilis įvažiuoja į Pasvalio rajoną – pakelėje stovi tai pranešantis ženklas. Be to, iš visiškai nuogų medžių akivaizdu, kad veiksmas vyko ne pastarosiomis savaitėmis, o pavasarį, nutirpus sniegui, arba rudenį, jau nukritus lapams.
Ieškojo pasiruošimo spragų
Atvirkštinė paieška rodo, kad pirmoje nuotraukoje įamžinti kiti – Ukrainos karių mokymai, vykę rugpjūčio pabaigoje. Juose instruktorius iš Naujosios Zelandijos rodė ukrainiečiams, kaip sužeistajam uždėti turniketą.
Tokiu pačiu būdu galima rasti, iš kur yra antra fotografija. Ja iliustruotas rugsėjo 13 d. tekstas tinklalapyje topcor.ru („Репортёр“), kurio dalis sutampa su cituotu įrašu. Taigi panašu, kad „Facebook“ vartotoja galėjo dalį jo tiesiog išversti iš rusų kalbos.
„NATO treniruojasi operatyviai evakuoti sužeistuosius Šiaurės Europos šalyse“, – skelbia jo pavadinimas. Toliau išdėstyta jau minėta informacija.
Kaip teigė straipsnelyje cituojama viena iš organizatorių – Taha Alexandersson iš Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos, pratybų tikslas buvo nustatyti Švedijos sveikatos apsaugos sistemos pasirengimo spragas.
Viena iš padarytų išvadų – Švedijai reikėtų įsigyti daugiau medicininio transporto pacientams vežti.
„Anksčiau buvo pranešta, kad Vakarai ir toliau atvirai demonstruoja savo priešiškumą Rusijai, – rašoma straipsnelyje. – Rudenį Europoje ir prie Rusijos sienų esančiose sausumos, oro bei jūrų erdvėse vyks pratybos (jų bus 13), kurių metu bus įgyvendinami įvairūs agresyvūs sumanymai. Pratybų geografija yra labai plati. Europos šalys pratybas rengia kartu su JAV.“
Žinios apie karinius mokymus šaltiniu nurodytas Švedijos visuomeninis radijas (Sveriges radio). Jo tinklalapyje tikrai galima rasti panašų pranešimą ir reportažą apie šias pratybas.
„NATO pratybos Švedijoje – padėti per karą sužeistiems suomiams“, – teigiama žinutės pavadinime.
Nei antraštėse, nei pačiuose straipsneliuose neskelbiama, kad mokymai susiję su numanomo karo pradžia.
Karinės pratybos yra mokymai, kurių metu mokomasi ar praktikuojamasi atlikti kariams įprastas funkcijas. Jos vyksta dažnai, siekiant sustiprinti vienus ar kitus įgūdžius ir pasirengimą tam tikriems veiksmams. Pratybos, net jei jose imituojami tikslūs kariniai veiksmai, nereiškia, kad greitu metu būtinai prasidės karas.
Evakuoti bus sunkiau nei Afganistane
Kita vertus, pastaruoju metu išties daug kalbama apie NATO pasiruošimą būtent tokiai įvykių plėtotei – kariniam konfliktui su Rusija.
„NATO logistikos vadovybės vadovas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas pareiškė, jog karo su Rusija atveju Aljansas ruošiasi koordinuoti didelio skaičiaus sužeistų karių pervežimą iš fronto linijų, greičiausiai naudojant ligoninių traukinius, nes evakuacija oru būti neįgyvendinama“, – šią savaitę rašė tinklalapis caliber.az, remdamasis naujienų agentūros „Reuters“ žinute.
Karininko teigimu, medicininė evakuacija skirtųsi nuo ankstesnės patirties Afganistane ir Irake, nes konfliktas su Rusija apimtų daug didesnį mūšio lauką, didesnį aukų skaičių ir bent jau laikiną oro pranašumo praradimą netoli fronto linijų.
„Iššūkis bus greitai suteikti aukštos kokybės pagalbą potencialiai dideliam skaičiui sužeistųjų“, – paaiškino jis, tiesa, numatomo aukų skaičiaus nenurodė.
Šis medicininės evakuacijos planavimas yra platesnės NATO iniciatyvos, paskatintos 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, dalis. Ja siekiama sustiprinti atgrasomuosius ir gynybinius pajėgumus.
Vokietijos kariuomenė prognozuoja, kad Rusija gali pradėti ataką prieš NATO narę 2029 m.
Kaip pažymėjo A.Sollfrankas, konflikto su Rusija atveju sužeistuosius tektų gabenti toliau nei per pastaruosius karus. Rusijos oro gynyba, manoma, kels grėsmę medicininės evakuacijos skrydžiams, skirtingai nei sukilėliai Afganistane ar Irake. Kaip tik dėl to gali tekti naudoti ligoninių traukinius, galinčius pervežti daugiau aukų nei lėktuvai.
Generolas taip pat pabrėžė, kad reikia apsvarstyti visas transporto galimybes dideliam aukų skaičiui, įskaitant traukinius ir galbūt autobusus. Dar vienas iššūkis – skirtingi NATO šalių medicininiai reglamentai.
A.Sollfrankas pasiūlė „karinio medicininio Šengeno“ susitarimą, panašų į politinę Šengeno zoną. Taip būtų palengvintas tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, narkotikų ir stiprių skausmą malšinančių medikamentų, kurie būtini gydant sužeistus karius ir kuriems taikomos griežtos tarpvalstybinės taisyklės, judėjimas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Karinės pratybos Švedijoje, kuriose 150 žmonių iš 16 NATO šalių ruošėsi sužeistųjų evakuacijai iš Suomijos ir Baltijos šalių, tikrai vyko. Bet jos nebuvo ženklas, kad netrukus prasidės karas. Neseniai prie Aljanso prisijungę švedai tokiu būdu ieškojo savo sveikatos apsaugos sistemos pasirengimo spragų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
