2016-aisiais vykusioje baigiamojoje konferencijoje dėl „Rail Baltica“ projekto plėtros Neveronyse gyventojams buvo pranešta, kad Neveronyse ir ties Pabiržės kaimu nebus statoma 12 geležinkelio linijų ir lokomotyvų bei vagonų aptarnavimo centras.
Tuo metu projektą gyventojams pristatęs „Aecom“ atstovas Mantas Kaušylas teigė, kad numatyti objektai bus keliami kitur, tačiau konkrečiai nenurodė kur, o tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius gyventojams pristatė alternatyvą: viską toliau plėtoti Palemone arba projektą padalinti į dvi dalis ir rasti statyboms vietą miškuose Jonavos link.
Anksčiau „Rail Baltica“ vėžes projektuojanti įmonė buvo „Aecom“, o dabar – Ispanijos kompanija „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U.“, o už depų vystymosi teritorijų planavimą atsakinga UAB „Atamis“.
Pasikeitus projektuotojui, gyventojų teigimu, toks vaizdas, kad niekas su niekuo nekomunikuoja ir nežino, kaip buvo tartasi prieš tai.
„Pats to meto ministras R.Sinkevičius, viceministras, geležinkelių atstovai buvo atvažiavę į Neveronis – ir gyventojams pranešė, kad šioje seniūnijoje nei depo, nei 12 vėžių nebus, kad bus svarstomi kiti variantai Palemone, arba visa infrastruktūra perkeliama į Jonavos rajoną. Na, depą patraukė, bet kadangi Neveronys ribojasi su šiame rajone esančiu mišku, šio giganto garsus ir užterštumą mes jausime“, – teigė vardo nepanorusi atskleisti Neveronių gyventoja.
Anksčiau, gyventojų žiniomis, Neveronyse turėjo būti pastatyta tik viena papildoma vėžė, tačiau dabar jos numatytos net penkios, o už Neveronių gimnazijos šakojasi į dvylika.
Žmonėms nerimą kelia ir tai, kad projekto planuose matyti, jog vėžės ir apsauginės sienelės eina pro gyvenamus kiemus.
Gyventojai nepasitiki ministerija
„Mes šių vėžių labiausiai ir nenorėjome, nes ten, kur dvylika vėžių, tai bus ir vagonų prijunginėjimas, triukšmas, tarša. Visa tai šalia Pabiržio kaimo, kuris priklauso Neveronių seniūnijai, ten buvę sodai, bet sodų namelių beveik jau nėra, nes jie virtę normaliais gyvenamaisiais namais“, – problemą toliau dėstė Neveronių gyventoja.
Pasak jos, gyventojai nepasitiki Susisiekimo ministerija, nes ši, patvirtinusi, kad kelyno nebus, jį vėl projektuoja, neatsižvelgdama į gyventojų poreikius.
Neveroniečiai nenori, kad jų rami gyvenamoji vieta prie miško taptų vagonų užteršta buveine.
„Mums apmaudu, kad naujoji valdžia ignoruoja tuometinio susisiekimo ministro sprendimus.
Savo nuomonę jau išsakėme ir nenorime derybų proceso pradėti iš naujo. Ministerija privalo atsižvelgti į gyventojų teises.
Matome, kad depas yra patrauktas į Jonavos rajoną, bet papildomos 5–12 vėžių – čia pat. Taip pat nesutinkame, kad mūsų keliais važiuotų geležinkelių sunkiasvoris transportas. Projektuotojai turi ieškoti tokio varianto, kuris nesukeltų papildomų nepatogumų gyventojams“, – tikino pašnekovė.
Šią situaciją su redakcija bendravusi moteris apibūdina kaip visišką žmonių nuomonių nepaisymą, žmogaus teisių į jų gyvenamąją vietą pažeidimą.
Neveroniečiai nenori, kad jų rami gyvenamoji vieta prie miško taptų vagonų užteršta buveine.
Braunamasi į gyvenamą teritoriją
Gyventoja nusivylusi požiūriu, kad dabar geležinkelių infrastruktūra planuojama ne taip, kad būtų patogiau žmonėms, o tiesiog ten, kur patogu projektuotojams.
Pasak jos, niekam neįdomu, kad žmonės specialiai pirko namus prie miško, tikėdamiesi ramybės.
„Neveroniečiai nusipirko namus šalia miško ir tikrai nesitikėjo, kad gyvenamosios vietos sąskaita bus plečiama geležinkelio infrastruktūra, juolab kai Palemono depas yra netoli. Žmonės piktinasi, kad yra braunamasi į jų gyvenamą teritoriją.
Dauguma namus nusipirkę su paskolom keliasdešimčiai metų į priekį. Niekam neįdomu, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas. Ar valstybė padengs skirtumą? Be to, gyvenvietėje daug bitynų. Triukšmingoje ir užterštoje aplinkoje bitės neišgyvens. Nebus bičių – neliks ir mūsų“, – nuogąstavo gyventoja.
Moteris teigė, kad vietinė kaimo valdžia nesistengė išsamiai pranešti apie pirmąjį geležinkelio projekto pristatymą, dėl to daug žmonių praleido šią informaciją.
„Bet bendruomenė dabar seka informaciją ir vėl sieks apginti savo teises į gyvenamą vietą be triukšmo šalia miško, juolab kad netoliese yra ugdymo įstaigos ir gyvenamieji namai“, – patikino gyventoja.
Sprendimai – jau netrukus
15min dėl šios situacijos kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir „Lietuvos geležinkelius“ – abiejų atsakymas buvo toks pats.
„Rengiamuose „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius ir „Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros depų specialiuose planuose nėra numatomas 1435 mm kelynas ir „Rail Baltica“ infrastruktūros priežiūros depas Neveronių kaimo ar Pabiržės kaimo teritorijose. Laikantis ankstesnių susitarimų su visuomene, infrastruktūros priežiūros depas yra planuojamas Jonavos rajono savivaldybės teritorijos pusėje, o 1435 mm kelynas – Kauno LEZ ir Kauno oro uosto pusėje.
2016 metais parengtame ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos siena, šalia esamo 1520 mm kelio Palemonas–Gaižiūnai, yra suplanuota dvikelė geležinkelio linija ties Neveronimis, numatant 1520 mm privažiuojamąjį kelią prie Kauno LEZ (viso 4 geležinkelio keliai).
Papildomas 5 kelias yra numatomas 1435 mm kelyno Kauno oro uosto pusėje sujungimui su Kauno Intermodaliniu terminalu“, – paaiškino Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Atsakingi asmenys patikino, kad su 1435 mm kelyno konceptualiais sprendiniais gyventojai galės susipažinti jau netrukus – rugsėjo pabaigoje.
Bus vykdomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, patikrintas sprendinių poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, kurių metu bus parengta ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Taip pat atskirai bus viešinami šių specialiųjų planų konkretieji sprendiniai. Preliminariai viešinimas numatomas 2021 metų pabaigoje ar 2022 metų pradžioje.
„Kiekvieno objekto specialieji planai parengiami atsakingų specialistų, įvertinus galimą poveikį aplinkai, suderinus su atsakingomis institucijomis, kurios rūpinasi, kad nebūtų pakenkta gyventojų interesams bei ekosistemoms, gyvenvietėms ar kitiems objektams.
Kiekvieno projekto planavimo stadijoje suteikiama galimybė dalyvauti ir bendruomenėms, tad jos nariai turi galimybę ne tik susipažinti, bet ir dalyvauti jau pradiniame projektų etape, kuomet yra vykdomas teritorijų planavimo procesas. Bendruomenės nariai gali teikti motyvuotus pasiūlymus ir tokiu būdu daryti įtaką priimamiems sprendimams“, – pristatė Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“.
