TEDK nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai R.Klišausko, A.Bakavecko ir S.Gagio, išnagrinėjo ir pasirašė sprendimą administracinėje byloje, nors tokios teisės neturėjo.
Drausminę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams TEDK iškėlė gavusi Kauno miesto tarybos nario, janalietuvio Stanislovo Buškevičiaus skundą. Kauno miesto tarybos narys TEDK nurodė, kad administracinę bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėjo ne paskirtoji teisėjų kolegija, o kita, iš kurios net du teisėjai – A.Bakaveckas ir S.Gagys – buvo nepaskirti nagrinėti šios bylos.
„Viena kolegija turėjo nagrinėti mano skundą lošimo byloje, o svarstė ir atmetė skundą kita kolegija. Tyrimas išsiaiškins, ar čia buvo techninė klaida, ar buvo specialiai padaryta. Juk ne juokas – vienus paskiria, o kiti teisia. Galima visokių prielaidų daryti. Įsivaizduokite, ateina byla, kur sprendžiami likimai, materialiniai dalykai. Vieni turi svarstyti, kiti svarsto ir pasirašo”, – pasipiktinimo neslėpė Kauno miesto tarybos narys S.Buškevičius.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko, Aukščiausiojo Teismo teisėjo Algio Norkūno teigimu, teisėjai neįsigilino į bylos aplinkybes ir padarė šiurkščių procesinių pažeidimų: „Teisėjai turi nagrinėti bylą įsigilinę į aplinkybes, žinoti, kokią bylą nagrinėja, tik tokiu būdu galima užtikrinti teisingą įstatymų taikymą. Bylas turi nagrinėti tie teisėjai, kuriems šios priskirtos. Bylas skirsto kompiuterinė sistema. Siekiame, kad tik aiškiais, suprantamais ir objektyviais pagrindais bylos būtų parenkamos.”
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas aiškino, kad, kompiuterinei sistemai paskirsčius, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus vadovas surašo procesinį dokumentą, kuris įsegamas į bylą: „Procesiniame dokumente yra parašyta, kas turi nagrinėti bylą. Jei nagrinėja kiti teisėjai, mažiausiai gali būti neapsižiūrėjimas, galbūt ir kitų sumetimų būta. Aišku tai tik prielaida.“
Pasak A.Norkūno, jei daromos tokios klaidos, yra požymių, kad pranešėjas ir kartu dirbantys teisėjai dirba atmestinai, nesusipažįsta su byla.
Vertinant, ar šiurkštus pažeidimas, ar ne, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai vertina galimas bylos pasekmes. Vyriausiajame administraciniame teisme procesas buvo atnaujintas ir byla persvarstyta. „Net ir jei priimami tokie pat sprendimai, yra ir sistemos darbo sąnaudos: reikia organizuoti posėdžius, eikvoti lėšas, laiką, išteklius ir darbą siekiant ištaisyti klaidas“, – apie teismo kolegijos priimto neteisėto sprendimo pasekmes kalbėjo A.Norkūnas.
15min.lt žiniomis, Teisėjų garbės teismas sprendimą dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų priims po mėnesio. Teismų įstatymas numato, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjų drausmines bylas gali nutraukti drausmės bylą, apsiriboti drausmės bylos svarstymu arba paskirti drausminę nuobaudą. Teismas taip pat gali siūlyti prezidentei ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų.
