„Su galva tai nėra stabiliai iki galo gerai, kad tokius muzikinius vėdarus vynioja“, – apie M.Petkūną sarkastiškai atsiliepė teatro aktorius, žymus kūrėjas, „Solo Ansamblio“ viena ketvirtoji Jonas Šarkus.
Elektroninių garsų avangardizmas, klausančių ausų provokacija, nežinia, ko ir kaip tikėtis – „savimylos“ esybės sudedamosios dalys.
Matas Petkūnas, pseudonimas „savimyla“, yra video ir muzikos menininkas, kūrėjas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Jis mokėsi Šakių rajono meno mokykloje, po kurios sekė Vilniaus dailės akademija, fotografijos ir medijų meno bakalauro studijos.
Jo tiriamasis laukas apima kolektyvinės praeities ir dabarties sandūrą, individo psichoanalizę. Savo darbuose Matas naudoja skaitmenines ir analogines video kameras, rastą nepažįstamų video kasečių medžiagą, „Kiešos“ sample’us, savo sukurtą muziką ir performansus, taip sujungdamas asmeninius išgyvenimus ir patirtis su kolektyvine laiko tėkme ir socialinėmis aplinkybėmis, pasitelkiant ironiją kaip eskapizmą.
Muzikinio vardo ištakos
M.Petkūnas neslepia, jog jo muzikinė kūryba gimė anksčiau nei vardas, kuris šiai muzikai atstovauja, tad jis iki šiol bando „savimylos“ vardą prisijaukinti bei suprasti, kokia gi tikroji jo reikšmė. Tikslių oficialių dokumentų ar „savimylos“ gimimo liudijimo atlikėjas neranda, tačiau teigia, jog toks pavadinimas jam buvo priskirtas kitų.
„Iš tikrųjų, kiek aš prisimenu, nebuvo tokios oficialios vardo gyvavimo pradžios. Bet aš buvau girdėjęs, kad mane taip įvardino kažkas ir man tai skambėjo gan įdomiai ir keistai, tai įkvėpė mane“, – sako atlikėjas.
Nors „savimyla“ muzikiniame pasaulyje debiutavo 2020 metais, išleisdamas singlą pavadinimu „Foje antrą nakties“, tačiau tikrasis prisistatymas įvyko 2022 metais, atlikėjui išleidus EP pavadinimu „malonu susipažint“.
Būtent jame atlikėjas ir pareiškė pasauliui – „taip, mano vardas savimyla“ (vienos iš dainų pavadinimas): „Aš tik vėliau pradėjau suprasti tų žodžių reikšmę, nes sakydamas „taip, mano vardas savimyla“ aš nelaikiau to kaip fakto. Kartu su šiais žodžiais aš visąlaik išreikšdavau kažkokią emociją ir veido išraiškas, laikui bėgant pavyko jas sugaudyti…
Žinai, kai sakai ir užverti akis, toks, tipo „jo, jo, kalbėkite“. Šį dvilypumą sunku paaiškinti, šis pavyzdys gal arčiausiai tiesos.“
Aš tik vėliau pradėjau suprasti tų žodžių reikšmę, nes sakydamas „taip, mano vardas savimyla“ aš nelaikiau to kaip fakto.
Vis dėlto, galutinį verdiktą jis palieka klausytojams. Žodžio „savimyla“ reikšmė išvertus į anglų kalbą nukreips į save mylintį žmogų, kas, atlikėjo akyse, yra sveiką psichinę būseną puoselėjantis žmogus, tačiau lietuvių kalba šį žodį gretina su egoistu, težiūrinčiu savęs.
„Taigi, kuris iš jų tai bus?“ – sarkastiškai klausia dainų autorius.
Naujas karjeros etapas
„Šią sekundę esu labai locked in į naują albumą, kurį laikau savo kūrybos nauja pradžia, visomis prasmėmis. Šimtu procentu garantuoju, jog išvysite savimylą, kurio dar nesat matę“, – teigia kūrėjas iš Šakių.
Dar nematytas „savimyla“ albumu, kuris planuojamas išleisti 2025 metais, tikisi savo klausytojus pastatyti į nepatogią situaciją. Išskirtiniu, dažnai nepatogiu, bet nuoširdžiu ir tikru skambesiu M.Petkūnas tikisi „paliesti tai, kas skauda“.
„Yra tam tikros klišės, kad ir pas menininkus, muzikantus, man norisi kartais tai tiesiog labai skausmingai paliesti, bet čia kalba eina apie visokias problemas: santykiai su šeima, seksualinis gyvenimas ar kitos problemos, apie kurias kalbame mažiau arba nenorime kalbėti. Man norisi paliesti, kas skauda. Muzikoje galima sklandyti paviršiumi ir kalbėti abstrakčiai, tačiau aš linkęs prie konkretumo“, – sako jis.
Atlikėjas pažymi, kad muzikoje iki šiol sklando daug stereotipų, į kuriuos nori pažvelgti be „jokio filtro“: „Unfiltered. Aš noriu laužyti stereotipus, nenoriu, kad viskas koncerte būtų nušlifuota, kad visos mano dainos būtų sudainuotos tobulai kaip kokiam įraše, nenoriu ant scenos save pateikti kažkaip gražiai, patogiai ir padoriai.
Tai nesuartina atlikėjo su publika, trūksta to tikro ryšio.“
Man norisi paliesti, kas skauda. Muzikoje galima sklandyti paviršiumi ir kalbėti abstrakčiai, tačiau aš linkęs prie konkretumo.
Sceninės laisvės siekiantis muzikantas stebina klausytojus neeiliniais pasirinkimais, keliančiais grėsmę savo paties sveikatai, tačiau tikina, jog iš to kilusios emocijos suteikia koncertams tikrumo.
„Kai planuoju kažkokį koncertą, jame noriu save pastatyti į kažkokią nemalonią situaciją, kur turėčiau susidurti su tam tikrom baimėm.
Praeitame koncerte dariau viską ant pastolių, o aš bijau aukščio. Aš specialiai prisiėmiau tokį iššūkį, kad privalėčiau su juo susidurti koncerto metu ir dėl to gavosi net geresnis koncertas, nes teko tada būti drąsiu ne tik tam, kad išjausčiau emociškai dainas, bet ir fiziškai.
Man yra svarbu peržengti ir nugalėti save“, – sako menininkas.
-
„Rytas Dance Team“ šokėjos – apie kasdienybę krepšinio aikštelėje ir už jos ribų
-
Muzikos terapija: per muziką siekia padėti sveikti
-
Palaidoti troleibusai, nepalaidotos istorijos: ar be jų galima įsivaizduoti Vilnių?
-
Grupės „diso.kognityvas“ lyderis J.Viskantas: mirtis ir meilė – stipriausios emocijos, kurias gali patirti gyvenime
Sceninių ir muzikinių žanrų rėmų nepaisantis muzikantas atskleidžia, jog naujuoju albumu bus užbaigtas avangardinės elektroninės maišaties etapas, verčiant naują puslapį į eksperimentinį country žanrą:„Nebus tiek daug kompiuterio, kiek gyvų instrumentų. Aš labiau grįžtu ten, kur intuityviai jaučiu, kad reiktų kažką daryti“.
Muzikos kūrybą terapija laikantis atlikėjas neslepia, jog intuicija jį lydi ir kuriant dainų žodžius, kurie dažniausiai sukasi aplink jo gyvenimą, patirtis bei jausmus.
Savo muzikinį kelią prisiminęs atlikėjas iš senos kūrybos išskiria savo pirmąją dainą „foje antrą nakties“, kuri nepaisant euforiškų nuotaikų ir nostalgiškų įžvalgų, nesulaukė tiek dėmesio, kiek tikėjosi „savimyla“.
„Maniau, kad bus hitas, maniau, kad bus milijonas peržiūrų. Tuo metu kitam gyvenimo gale buvau. Bet į tą laiką žiūriu visai nostalgiškai, visai juokinga, kad taip žiūrėjau į save. Pačią dainą labai lengvai padariau, norėčiau atkurti tą lengvumą dabar, kad galėčiau tiesiog štai taip prisėst ir padaryt dainą.
Vienintelis iššūkis gal buvo techninių gebėjimų stoka – reikėjo kažko, kas sujungtų, sumix’intų, sumaster’intų, tai pirminė versija ir gavosi „šūdina“, bet su tuo padėjo Domantas Starkauskas“, – sako "savimyla".
Praėjus daugiau nei 4 metams po pirmojo kūrinio pasirodymo viešumoje, „savimyla“ naują etapą muzikos karjeroje pasitinka su soliniu koncertu meno erdvėje „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kuris vyks šeštadienį, lapkričio 30 dieną. Dieną prieš, lapkričio 29-ąją, klausytojų ausis apšildys nauju kūriniu – akustine dainos „dar!“ versija.
„Kviečiu, labai šiltai laukiu, myliu, bučiuoju, prašau ateikite, ačiū labai“, – ragina jis.
Meno pasaulis nesvetimas
Kas yra „savimyla“ už studijos ir scenos ribų? Daugelį gali nustebinti, jog visai neseniai M.Petkūnas skynė laurus įvairiose filmų apdovanojimų kategorijose.
Pirmasis M.Petkūno kurtas trumpametražis filmas „Tarp savęs“ 2016 m. festivalyje „Video virdulys“ užėmė 1-ąją vietą, Lietuvos mokinių kino filmų festivalyje pripažintas geriausiu eksperimentiniu filmu, respublikiniame jaunojo autoriaus trumpametražių filmų konkurse buvo įvertintas kaip geriausias vaizdo klipas. Filmą jaunasis kūrėjas pristatė ir 2017 metais vykusiame Šoblės kino festivalyje, kur pelnė Geriausio garso takelio apdovanojimą.
Jau tada kurdamas trumpametražius filmus Vilniaus dailės akademiją baigęs atlikėjas turėjo ypatingą ryšį su muziką, ją naudojo kaip varomąją jėgą, jo manymu, tai ji „kūrė idėjas ir vizijas“.
„Nesu nieko baigęs su muzika. Ilgą laiką buvau, vadinkim, prie kino, prie režisūros. Bet visada linkau daryti tai su muzikiniu prieskoniu, visą laiką labai žiūrėdavau į dramaturgiją ir režisūrą muzikaliai, eigoje pradėjau atsiverti ir norėjau pats kažką sukurti“, – kalba vaikinas.
Atlikdamas stebėtojo vaidmenį, „savimyla“ iš arti matė, mokėsi ir dirbo su grupėmis, jau spėjusiomis savo vardą pagarsinti Lietuvoje. Atlikėjas režisavo ne vieną grupės „Abudu“ vaizdo klipą, dalyvavo dainų kūrybiniame procese, kurio metu, kaip sako, „pajaučiau tą virtuvę ir pagalvojau, jog būtų cool prisidėti“.
Ilgą laiką buvau, vadinkim, prie kino, prie režisūros. Bet visada linkau daryti tai su muzikiniu prieskoniu, visą laiką labai žiūrėdavau į dramaturgiją ir režisūrą muzikaliai.
Ši draugystė tarp „Abudu“ ir „savimylos“ matoma ir iš anksčiau – ne viename iš M.Petkūno darbų esama grupės narių pėdsakų, tarkim, Leono Rėčkaus garso takeliai, Domanto Starkausko vaidyba.
Atlikėjas šiais metais sulaukė ir neeilinio įvertinimo alternatyvaus meno centro „Utopijos“ atidarymo metu, kur buvo pakviestas apšildyti Jono Šarkaus individualų muzikinį projektą „punktò“.
