Karantino egzaminą gamtosauginis judėjimas išlaikė
Pandemija, pasak M.Adomaičio, tapo išties nemažu išbandymu viso pasaulio gamtosauginiams judėjimams. „Iki viruso sukeltos pasaulinės krizės „Penktadieniai ateičiai“ buvo, ko gero, stipriausias impulsas kovoje su mūsų planetos klimato pokyčiais, lemiamais žmogaus veiklos. Ši iniciatyva tarsi visus pabudino: politikai garsiau kalbėjo apie įstatymus, padėsiančius kovoti su šia problema, o visuomenėje daugėjo draugiškus aplinkai sprendimus besirenkančių sąmoningų žmonių. Tačiau naujojo koronaviruso plitimas tapo išbandymu gamtosaugos aktyvistų veiklai“, – pasakoja jaunasis mokslininkas.
VU GMC doktorantas sako, kad įvedus karantiną daugelyje pasaulio valstybių „Penktadieniai ateičiai“ sustabdė savo renginius aikštėse, gatvėse ir kitose viešose vietose. „Mes, judėjimo atstovai Lietuvoje, puikiai suprantame kovos su pandemija ir karantino priemonių svarbą, todėl atsisakėme anksčiau rengtų akcijų sostinės centre. Vis dėlto kovos su klimato kaita tikrai nenutraukėme. Ji tik pakeitė formatą ir persikėlė į virtualią erdvę“, – tikina M.Adomaitis.
Pasak GMC doktoranto, karantinas tapo tikru egzaminu, kurį Lietuvoje ir kitose šalyse veikiantys gamtosauginio judėjimo aktyvistai išlaikė.
Nuo plakatų Facebook’e iki virtualaus streiko
„Nors karantino pradžioje, kai visą veiklą perkėlėme į virtualią erdvę, buvo šiek tiek nuogąstavimų dėl tokio metodo populiarumo visuomenėje, laikui bėgant virtuali veikla įgavo nemažą pagreitį. Prarasta galimybė kiekvieną savaitę susitikti Vilniuje ir planuoti savo veiklas suteikė progą daryti nuotolinius susirinkimus, kuriuose dalyvavo ir kitų Lietuvos miestų klimato aktyvistai“, – pasakoja gamtosauginio judėjimo „Penktadieniai ateičiai“ atstovas.
Užuot rengę susibūrimus Vilniaus centre, karantino metu entuziastai savo socialinių tinklų paskyrose dalijosi nuotraukomis su plakatais, taip parodydami, kad izoliacija namuose nesustabdo judėjimo protestų prieš klimato kaitą.
„Gegužę įvairiose pasaulio valstybėse vyko tarptautinis klimato streikas internetu. Lietuvoje ta proga surengėme virtualią klimatologo paskaitą apie temperatūros pokyčius, pokalbį su klimato aktyvistais ir Jurgio bei Erikos Didžiulių koncertą. Ši iniciatyva sulaukė nemažo palaikymo. Matėme, kad net ir pandemijos metu lietuviai neabejingi aplinkosaugos temoms“, – džiaugiasi M.Adomaitis.
Taršos sumažėjimas – trumpalaikis reiškinys
VU GMC doktorantas sako, kad nors nemažai tautiečių aktyviai įsitraukė į internetinę judėjimo veiklą, jam tenka išgirsti ir skeptiškų nuomonių apie „Penktadieniai ateičiai“ akcijas. „Pranešimai apie karantino metu sumažėjusią mūsų planetos taršą kai kam sukėlė minčių, jog problemos išnyko – sumažėjo oro užterštumas, gamtos trikdymas. Nors dėl apriboto žmonių mobilumo iš tikro sumažėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos rodikliai, pagerėjo sąlygos vandens ir sausumos gyvūnų judėjimui, šie pokyčiai buvo trumpalaikiai“, – tvirtina aktyvistas.
Galvodami apie planetos taršos mažinimą turime neužmiršti, kaip kiekvienas iš mūsų galime kovoti su klimato krize: rečiau naudotis automobiliu ir lėktuvu, rūšiuoti komunalines atliekas, taupyti energiją ir t. t.
M.Adomaitis sako, kad pandemija „sukūrė“ naujų taršos būdų – gamtoje vis dažniau matome besimėtančias panaudotas vienkartines kaukes, pirštines. „Atsipalaiduoti tikrai negalime, o viruso plitimas verčia dar atidžiau žiūrėti į mūsų planetos klimato kaitą“, – įsitikinęs jaunasis mokslininkas.
„Galvodami apie planetos taršos mažinimą turime neužmiršti, kaip kiekvienas iš mūsų galime kovoti su klimato krize: rečiau naudotis automobiliu ir lėktuvu, rūšiuoti komunalines atliekas, taupyti energiją ir t. t.“
Vokietijos pavyzdys teikia vilčių
Pasak M.Adomaičio, „Penktadieniai ateičiai“ ne tik stengiasi ugdyti visuomenės sąmoningumą, bet ir siekia su gamtosauginiais klausimais supažindinti sprendimų priėmėjus. „Rugpjūčio pabaigoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel Berlyne priėmė Gretą Thunberg ir kitas judėjimo aktyvistes pasikalbėti dėl Europos Sąjungos klimato tendencijų. „Penktadieniai ateičiai“ atstovės išreiškė reikalavimą stabdyti iškastinio kuro pramonę. Tai reikšmingas vienos ES lyderių gestas, rodantis, kad Europos politikai gamtosauginių temų neužmiršo“, – mano M.Adomaitis.
Pasak aplinkosaugininko, judėjimas bendrauja ir su Lietuvos sprendimų priėmėjais. Visame pasaulyje gamtosaugos aktyvistai, dalyvaujantys akcijose „Penktadieniai ateičiai“, laukia politikų ryžto aktyviau kovoti su klimato kaita.
O kol kas entuziastai vėl visuomenės ir politikų sąmoningumą žadins akcijomis. „Sušvelnėjus karantino apribojimams, į pasaulio miestų gatves grįžta ir mūsų renginiai. Vilniuje rugsėjo 25 d. 17.30 val. vyks aplinkosauginė eisena nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų. Į ją kviečiami visi, kuriems rūpi planetos ateitis“, – ragina M.Adomaitis ir primena, kad gamta yra visų mūsų namai ir ją būtina tausoti.
