„Tokie tyrimai yra ypač naudingi įvertinti esamą situaciją ir mokslininkų bei tyrėjų poreikius – taip galima palyginti su kitų šalių patirtimis. Tai ne tik parodo probleminius klausimus, bet ir atkreipia dėmesį į sritis, kuriose įmanomas nesudėtingas pokytis: pavyzdžiui, faktas, kad mokslininkai mažai naudojosi tarptautinio mobilumo galimybėmis, galėtų paskatinti aukštąsias mokyklas, kitas institucijas daugiau dėmesio skirti šių programų viešinimui“, – sako Ramojus Reimeris, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovas.
Apklausa parodė, kad beveik du iš trijų apklausos dalyvių nėra studijavę ar dirbę mokslinio darbo užsienyje, nors poreikis tam yra labai didelis – du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad norėtų išvykti į užsienį. Lyginant su kitomis Europos šalimis, matyti, Lietuva šioje srityje stipriai atsilieka. Apie pusę kitų šalių, tokių kaip Danija, Olandija, Prancūzija, Norvegija doktorantų yra studijavę užsienyje dar prieš doktorantūros studijas. Visgi beveik pusė apklaustųjų ilgalaikėje perspektyvoje studijuoti arba dirbti mokslinį darbą norėtų Lietuvoje.
Tik 16,7 proc. tyrėjų savo mokslinei veiklai skiria nuo 25 iki 40 valandų per savaitę, o net trečdalis – tiek pat laiko skiria darbui arba verslui.
Priežastys, skatinančios likti studijuoti ar dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, respondentų nuomone, yra kompleksinės. Maždaug pusė apklausos dalyvių nurodė, kad likti Lietuvoje paskatintų gerai apmokama darbo vieta, gera infrastruktūra ir įranga, karjeros galimybės.
Pasak LJMS tarybos nario Aidžio Stuko, Lietuvoje vis dar daug laiko tenka skirti su mokslu ar tyrimais nesusijusioms veikloms. Tik 16,7 proc. tyrėjų savo mokslinei veiklai skiria nuo 25 iki 40 valandų per savaitę, o net trečdalis – tiek pat laiko skiria darbui arba verslui.
„Šiandien mokslininkas skiria pernelyg daug laiko su tyrimais nesusijusiam darbui, kad užtikrintų savo finansinį stabilumą, taip pat biurokratinėms procedūroms – net ir smulkiausiems pirkiniams reikalingiems viešiesiems pirkimams ar laiko atimančioms vykdomų projektų ataskaitoms. Šiuos aspektus pabrėžė ir tyrimo dalyviai, tarp ryškiausių neigiamų mokslininko darbo aspektų nurodę mažą atlygį ir menką mokslo finansavimą nurodė net trys iš penkių apklaustųjų“, – tyrimo rezultatus apžvelgia A.Stukas.
Palyginimui, EURODOC – Europos mastu atliktas doktorantų tyrimas nurodo, jog Europos šalyse disertacijos rengimui 21 valandą per savaitę gali skirti nuo 23 iki 49 proc. doktorantų. Tuo tarpu Lietuvoje tokį valandų kiekį disertacijos rengimui gali skirti tik 16,4 proc. respondentų.
Keturi iš dešimties apklausos dalyvių mano, kad atlyginimas mokslininkui turėtų būti 3501-5000 litų į rankas per mėnesį. Panašus skaičius apklaustųjų nurodė, kad atlyginimas turėtų būti 2501-3500 litų. Tik beveik dešimtadalis nurodė, kad atlyginimas turėtų būti daugiau nei 5000 litų.
Apklausa LJMS užsakymu atlikta 2013 m. lapkričio mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausiami jaunieji tyrėjai iki 35 metų amžiaus, daugiausia doktorantai. Jauniesiems tyrėjams taip pat buvo priskiriami magistrantai, tyrėjai bei daktarai. Iš viso buvo apklausta 314 respondentų.