Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 04 06

Jauniausia Vilniaus tarybos narė D.Rimkutė: Lietuva politikoje nori matyti naujus veidus

Su jauniausiąja – dvidešimtmete – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare Deimante Rimkute susitinkame vienoje Vilniaus universiteto kavinėje. Į pokalbį Deimantė atlekia iškart po teisės paskaitų, tačiau neatrodo pavargusi: plačiai nusišypso, įsitaiso priešais mane ir pradeda pasakoti. Apie kelią didžiosios politikos link, pilietiškumą bei neblėstančią meilę Vilniui.
Deimantė Rimkutė
Deimantė Rimkutė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

– Kada jumyse pabudo tas pilietinis, visuomeninis aktyvumas?

– Man atrodo, kad jis buvo užprogramuotas dar vaikystėje. Mano pirmasis ryškus politinis prisiminimas yra pirmasis mano „balsavimas“ referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Tuomet mane močiutė nusivedė į balsavimo kabiną, o aš iš jos stvėriau balsalapį ir jau ruošiausi žymėti, ką noriu. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai. Taigi politinis aspektas visada buvo šalia. Tai susiję ne vien su manimi ar su mano aplinka, bet ir su pačiu istoriniu laikotarpiu.

Mes, žmonės, gimę dešimto dešimtmečio pabaigoje, dažnai girdime istorines detales, prisiminimus apie Kovo 11-osios ar Sausio 13-osios įvykius, europeizaciją, todėl politinis aspektas yra ryškus mūsų kartoje. Kai man sukako 16 metų, supratau, kad nebenoriu būti tik stebėtoja – noriu įsitraukti į politinius procesus. Todėl dar mokydamasi mokykloje nusprendžiau prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų: Europos jaunimo parlamento, Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos liberalaus jaunimo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos. Veikla nevyriausybinėse jaunimo organizacijose man atrodė labai patraukli idėja – dar mokykloje besimokantis jaunuolis gali eiti kalbėtis su politikais ir išsakyti savo nuomonę.

– Ar tęstinė veikla nevyriausybinėse jaunimo organizacijose prisidėjo prie jūsų sėkmės rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą?

– Vienareikšmiškai taip. Iš vienos pusės, tai yra patirties įgijimas, kuris buvo didelis faktorius rinkimuose. Teko dalyvauti ne vienuose rinkimuose nevyriausybinėse jaunimo organizacijose, kurių principai yra tokie patys kaip ir didžiojoje politikoje – svarbiausia yra idėja, kandidatas turi turėti savo pasiūlymų, kuriuos sieks įgyvendinti. Mano rinkiminė kampanija iš kitų kandidatų išsiskyrė tuo, kad aš turėjau savo programą, su kuria stipriai dirbau, organizavau renginius, rašiau straipsnius. Taip pat per ne vienerius metus įgyti kontaktai bei žinomumas padėjo pasiekti sėkmės rinkimuose. Nesu iš politikų šeimos, kuri turi daug ryšių, – viską susikurti turėjau pati.

– Feisbuke raginote balsuoti ne tik už save, bet ir už tarybos narį Vytautą Mitalą bei užsiminėte, kad būtent jis jus pakvietė prisijungti prie komandos tiesiog vienoje Vilniaus kavinėje. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?

– Vytautą pažįstu ketverius metus. Mums teko bendrauti tiek Seime, kuriame jis dirbo, kai aš atlikau praktiką, tiek nevyriausybinėse jaunimo organizacijose. Iš jo visuomet sulaukdavau daug naudingų patarimų, teko bendradarbiauti ir tada, kai jis jau buvo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Todėl atėjus laikui burti komandą naujiems rinkimams, jis mane pasikvietė ir pasiūlė kandidatuoti.

Nesu iš politikų šeimos, kuri turi daug ryšių, – viską susikurti turėjau pati.

Aišku, tuo metu aš nepateikiau atsakymo, dar nežinojau. Taryba yra labai atsakinga institucija, daranti didelę įtaką Vilniui. Milijoninis biudžetas, daug įvairių projektų atrodė nepasiekiamas dalykas. Bet Vytautas mane įtikino, kad visada geriau yra bandyti, siūlyti idėjas. Tada aš pagalvojau – net jei manęs neišrinks, aš būsiu žmogus, iškėlęs tam tikras idėjas, kuriomis, galbūt, aš kažką įtikinsiu, ir jos vis tiek bus įgyvendintos.

– Prisiminkime jūsų rinkiminę kampaniją. Tikriausiai neklysiu sakydama, kad daugelis jus įsiminė kaip kandidatę, reklamai pasirinkusią pažinčių programėlę „Tinder“. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

– Turėjau labai puikią komandą. Dalis jos veikė viename Londono universitete. Petras Tursa kartu su Augustu Zibulskiu sugalvojo įgyvendinti mano kampaniją taip pat ir „Tinder‘yje“. Pasaulyje skleisti įvairias žinias „Tinder‘yje“ renkasi ne tik politikai, bet ir visuomenininkai, tad ši platforma yra skirta ne tik pažintims ieškoti. Todėl pagalvojau – kodėl gi ne – esu jaunas žmogus ir tikrai nebijau įgyvendinti tokias įdomesnes idėjas.

Taip pat susidūrėme ir su lėšų trūkumu, reikėjo sugalvoti, kaip būtų galima įdomiai pasiekti rinkėjus. Manau, kad politikoje egzistuoja problema, kad politikai neužmezga ryšio su rinkėjais. „Tinder‘is“ padėjo tai išspręsti: sulaukiau daugiau pasiūlymų iš rinkėjų ir daugiau dėmesio iš žiniasklaidos. Pasiekiamumo prasme tai buvo vienas geriausių rinkiminių manevrų.

Asmeninio archyvo nuotr./Deimantė Rimkutė
Asmeninio archyvo nuotr./Deimantė Rimkutė

– Ar galima sakyti, kad iš dalies už savo sėkmę rinkimuose galite būti dėkinga „Tinder‘iui“?

– „Tinder‘is“ buvo faktorius, labai prisidėjęs prie mano sėkmės. Nors esu žinoma nevyriausybinių organizacijų narių rate, nemanau, kad apie mane žinojo platesnis spektras žmonių. „Tinder‘is“ padėjo tą žinomumą įgyti bei skleisti savo idėjas.

– Visos rinkiminės kampanijos metu jūsų šūkis buvo „Už jauną, judrų ir naktinį Vilnių!“ Kokias tris pagrindinės idėjas turite galvoje ištarusi šiuos žodžius?

– Daugelis miestų buvo kuriami galvojant apie gyvenimą juose dieną, tačiau planuose nebuvo naktinio miesto perspektyvos. Naktinis Vilnius labiausiai susijęs su Naktinių reikalų komisija, kuri padėtų sukurti dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių. Tuomet savivaldybė išsakytas idėjas galėtų įgyvendinti. Kai kalbu apie judrų Vilnių, manau, svarbu užtikrinti, kad mieste oriai judėti galėtų visi. Net ir Vilniaus universitete yra fakultetų, kuriuose žmonės, turintys judėjimo ar kitų negalių, susiduria su problemomis. Jie negali laisvai patekti į vidų, mokytis.

Taip pat yra ir gatvėse. Sutinku ir senjorų, kuriems Vilniaus mieste vis dar iškyla sunkumų savarankiškai judėti. Kadangi šiuo metu esame Saulėtekio slėnyje, pirmas pasiūlymas, šaunantis į galvą, yra šios vietos modernizavimas. Dabar tai nėra ta vieta, kurioje norėtum likti po paskaitų: čia trūksta infrastruktūros, kultūrinės tapatybės, kuri mus visus, studentus, jungtų.

– Kai kalbate apie naktinio Vilniaus jaunimui atnaujinimą, siūlote alternatyvą barams ir naktiniams klubams?

– Nemanau, kad tai yra alternatyva. Per neseniai atliktą naktinės ekonomikos tyrimą buvo pastebėta, kad Vilniuje nėra stiprios bendruomenės, kuri atstovautų savo interesams. Ta bendruomenė pamažu kuriasi, todėl tam, kad mes galėtume ją išgirsti, reikia komisijos. Taip pat aš nesu vien tik linksmybių kultūros šalininkė. Manau, kad Vilniaus mieste yra labai daug kūrybingų žmonių, kurie muzikuoja, kuria menines instaliacijas, skaito poeziją. Todėl mūsų užduotis – sustiprinti jaunimo domėjimąsi kultūra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deimantė Rimkutė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deimantė Rimkutė

Naktis neturėtų būti asocijuojama vien tik su alkoholinių gėrimų vartojimu. Tai gali būti kultūriniai renginiai prie vyno taurės. Tačiau naktinis „Vilniaus avilys“ taip pat bus vieta burtis nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, todėl į šį hub‘ą galės užsukti ir jaunesni lankytojai. Be to, „Naktinis avilys“ nebūtinai veiks tik naktį. Tai bus tarsi jaunimo kultūros namai tik su specifine poteme.

Naktis neturėtų būti asocijuojama vien tik su alkoholinių gėrimų vartojimu.

– Praėjusiais metais buvo priimta įstatymo pataisa, leidžianti į mero bei savivaldybės tarybos nario postą kandidatuoti nebe nuo 20, bet nuo 18 metų. Kokia yra jūsų pozicija dėl galimybės balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų?

– Aš tikrai visu 100 procentų pritariu šiam pasiūlymui. Tam turiu kelias esmines priežastis. Visų pirma, mąstydami apie politinius pasiūlymus mes taip pat turime matyti platesnį politikos kontekstą, demokratinę situaciją. Šiuo metu Lietuvoje jaunų žmonių skaičius mažėja, o tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje jauni žmonės turės vis mažiau galios rinkimuose.

Todėl turime sustiprinti jaunimo balsą tiek Vilniaus mieste, tiek regionuose, kuriuose jaunų žmonių sparčiai mažėja. Tuomet ir politikai turės didesnį interesą daugiau kalbėti apie jaunus žmones. Be to, galimybė balsuoti nuo 16 veiktų kaip ugdomoji priemonė. Pavyzdžiai kitose Europos šalyse rodo, kad kuo anksčiau nueisi balsuoti, tuo didesnė tikimybė, kad tai darysi visą gyvenimą. Balsavimas taptų tarsi tradicija, politiniu-kultūriniu reiškiniu.

– Esate jauniausia išrinkta tarybos narė Vilniaus politikos istorijoje. Kaip manote, kodėl žmonės rinkosi balsuoti būtent už jus?

– Viena vertus, man pasisekė vidinio reitingavimo metu – sulaukiau labai didelio komandos palaikymo. Tačiau, kita vertus, manau, kad politikoje reikia naujų žmonių, nebūtinai sakau, kad jaunų, nes amžius nieko nereiškia, svarbiausia yra idėjos, sukauptos žinios, kompetencijos.

Šiuo metu Lietuvoje žmonės nori matyti naujus veidus. Tikriausiai tai ir buvo mano sėkmės faktorius. Tačiau tuo pat metu tai yra ir įsipareigojimas, nes ne visada naujumas yra gerumas savaime. Todėl aš jaučiu pareigą išlaikyti aukštą kartelę ir nenusileisti, esu už tai asmeniškai atsakinga.

Asmeninio archyvo nuotr./Deimantė Rimkutė
Asmeninio archyvo nuotr./Deimantė Rimkutė

– Ar toks didelis reitingavimo balsų skaičius jūsų nebaugina?

– Pamačius tokius skaičius – Lietuvoje pagal balsų skaičių buvau antroje vietoje – šiek tiek baisu visgi buvo. Tačiau manau, kad tai yra natūralu, tai rodo, kad man rūpi. Mano atvejis – išimtinis. Tikiuosi, kad jis įkvėps ir kitus jaunus žmones eiti į politiką ir realizuoti savo idėjas per praktinės politikos prizmę.

– Rinkimuose dalyvavote su visuomeniniu rinkimų komitetu. Sklando kalbos, kad tokie komitetai aktyviai veikia tik rinkiminės kampanijos metu. Ar sutinkate su šia nuomone?

– Mes turime kalbėti ne apie pačias formas, bet apie turinį. Partijos nėra lygios partijoms – komitetai nėra lygūs komitetams. Remigijaus Šimašiaus komiteto negali palyginti su Visvaldo Matijošaičio komitetu. Tai yra visiškai skirtingų paskatų ir idėjų suburti žmonės. Šiuo metu Lietuvoje matau liberalios demokratijos iššūkių, kurie yra susiję su mūsų partine sistema. Kai kurie komitetai, valdomi stambių verslininkų, laimėję savivaldos rinkimuose kelia grėsmę demokratijai: yra užvaldomos darbo vietos, nuperkama žiniasklaida.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Šie rinkimai nebuvo kova tarp komitetų ir partijų. Jie buvo apie demokratišką savivaldą ir nedemokratišką savivaldą, kurios pavyzdžiais gali būti ir komitetai, ir partijos. R.Šimašiaus komitetas ilgainiui vis tiek virs partija, kuri taps nauja liberalia jėga, galėsiančia tinkamai atstovauti liberalių pažiūrų rinkėjams.

– Kaip įsivaizduojate savo tolimesnę ateitį politikoje? Galbūt planuose prisijungimas prie naujai kuriamos politinės partijos?

– Kol kas mano prioritetas yra savivalda. Noriu maksimaliai gerai ir kokybiškai įgyvendinti savo idėjas. Šiuo metu daug negalvoju, kas bus po kelerių metų. Dar prieš metus aš norėjau būti advokate, dabar save matau politikoje. Tikrai žinau viena – savo gyvenimą noriu sieti ir su akademine sritimi.

– Be to, kad studijuojate Vilniaus universitete, taip pat aktyviai rašote straipsnius į populiariausius Lietuvos portalus. Kaip gimė ši idėja rašyti plačiajai auditorijai?

– Rašymas yra susijęs su savo nuomonės racionalizavimu. Kai esi labai stipriai įsitraukęs į visus politinius procesus, neišvengiamai užsimanai tą nuomonę išsakyti kitiems. Manau, net ir vieno straipsnio parašymas gali daug ką pakeisti. Visuomeniniai pokyčiai yra smarkiai susiję su viešuoju diskursu. Tam, kad tų pokyčių pasiektume, mes turime apie tai kalbėti ir tą diskursą kurti.

Pirmasis mano straipsnis išėjo, kai man buvo 18 metų. Tuo metu jaunimo organizacijose svarstėme alkoholinių gėrimų amžiaus cenzo didinimo aspektą. Maniau, kad tai yra neteisinga, todėl parašiau apie tai straipsnį. Tai yra labai geras jausmas. Kai žmonės skaito tai, ką tu parašai. Vėlgi – tai yra demokratijos ir visuomeninio balso skatinimas.

– Šiais metais Vilniaus universiteto buvote išreitinguota tarp 5 proc. geriausiai besimokančių savo kurso studentų. Kaip jums pavyksta suderinti mokslus universitete, darbą politikoje, straipsnių rašymą, aktyvią veiklą nevyriausybinėse jaunimo organizacijose?

– Iš tikrųjų tai yra labai sunku, bet man pavyksta. Dar besimokydama mokykloje pastebėjau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. Visos tavo veiklos virsta savotišku disciplinos mechanizmu. Tu supranti, kad turi ilsėtis tik kokybiškai ir tai turi daryti kuo efektyviau, turi mokėti planuoti savo laiką. Visa tai yra išsiugdoma, tačiau, aišku, viską suderinti yra labai sunku.

Esu prisitaikiusi prie tokio gyvenimo būdo, tačiau, žinoma, viskas turi savo kainą – mažiau laiko skiri poilsiui, šeimai, draugams. Vis dėlto manau, kad būdamas toks aktyvus visuomeninėje veikloje turi nepamiršti mokslų. Pastebėjau, kad dažnai jauni žmonės pasinėrę į įvairių organizacijų veiklą pamiršta, kad pirminė jų pareiga – siekti žinių.

– Be ko negalite įsivaizduoti savo laisvalaikio?

– Be šeimos, artimiausių draugų, kino. Dievinu europietišką kiną. Mėgstu sportuoti, labai patinka boksas ir bėgimas. Aišku, man daug reiškia ir knygų skaitymas. Anksčiau mėgau skaityti tik teoretinius veikalus, tačiau neseniai atradau, kad man patinka grožinė literatūra. Supratau, kad galima atrasti itin kokybiškų grožinės literatūros kūrinių ir jais mėgautis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?