Kokios priežastys jaunus žmones verčia galvoti apie Kėdainius kaip apie kraštą, kuriame jie norėtų gyventi? Kodėl jie pasirenka gimtąjį miestą, o nelieka didmiesčiuose, kuriuose, pasak statistikos, daugiau darbų, vadinasi – ir galimybių?
Po vidurinės – į didžiuosius Lietuvos miestus
Dvi jaunos kėdainietės Karolina Dmuchauskienė ir Paulina Melinauskaitė vidurinį išsilavinimą įgijo gimtajame mieste. Vėliau, kaip ir dauguma abiturientų, išvyko studijuoti į didžiuosius šalies miestus.
„Gimiau ir augau Kėdainiuose. Baigiau Kėdainių „Ryto“ vidurinę mokyklą, po kurios iš karto įstojau į Kauno kolegiją, socialinio darbo studijų programą. Kaip ir planavau, įstojau į ištęstines studijas, kad studijuodama taip pat turėčiau galimybę dirbti ir taip kurį laiką likau Kaune“, – pasakojo K.Dmuchauskienė.
Kita kėdainietė Paulina Melinauskaitė, taip pat augo Kėdainiuose. Pagrindinį išsilavinimą įgijusi Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje, vidurinį – Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje. Po mokyklos Paulina irgi išvyko mokytis, tačiau studijuoti Kaune liko neilgam.
„Galima sakyti, kad net nebuvau išvažiavusi iš Kėdainių. Studijavau Kaune, bet pirmus studijų metus pagyvenusi Kaune ir paskaičiavusi, kiek tenka mokėti už kambario nuomą bei pragyvenimą, nusprendžiau kasdien važinėti į paskaitas iš Kėdainių“, – apie apsisprendimą studijų metu gyventi gimtajame mieste pasakojo P. Melinauskaitė.
Didelis miestas – didelės spragos
Karolina pasakojo, kad po studijų ir darbo Kaune ji su vyru nusprendė kraustytis į gimtąjį miestą, nes Kaune susidūrė su „spragomis“, kurios, pasak Karolinos, būdingos didiesiems šalies miestams.
„Dar studijuodama susiradau darbą pagal specialybę, todėl net nekilo tokių minčių, kad galėčiau palikti darbą, kuris man labai patiko. Planavome gyventi Kaune – vyras gimęs ir augęs Kaune, nelabai norėjo ateities kurti kitur.
Planavome įsigyti būstą, bet dar po keleto metų gimus sūnui susidūrėme su didmiesčio spragomis. Gal tai ir ne spragos, bet man, atvykusiai iš mažesnio miesto, atstumai Kaune atrodė labai dideli.
Į darbą savo automobiliu turėdavau vykti beveik valandą. Iš karto pradėjau galvoti, kaip bus su vaiko pasiėmimu iš darželio, nes vyras tuo metu dirbo pamainomis, o ugdymo įstaigų laikas kaip bebūtų taip pat turi grafiką.
Tada atsirado kita „spraga“ – tik gimus vaikui jau po savaitės užregistravome internetu į darželį, o eilėje atsidūrėme gal tik 200-uoju numeriu.
Paskambinus pasidomėti mums pranešė, kad laisvų grupių vos trys, tai reiškia, kad vaikas į darželį Kauno mieste patektų būdamas gal 3, gal 4 metų. Labai nustebau. Į darbą grįžti juk turėjau po 2 metų. O kas tada? Auklė? Pažiūrėjus įkainius mano algos vargu ar būtų užtekę jai sumokėti“, – atviravo Karolina.
Rajone – mažesnės nekilnojamojo turto kainos
K.Dmuchauskienės pastebėjimu, labai dideliu pliusu mažesniame mieste tampa nekilnojamojo turto kainos. Dar ir dėl to Karolina su vyru nusprendė ateitį kurti Kėdainiuose, o ne Kaune.
„Pradiniam įnašui taupėme, tačiau to neužteko, kad gautume norimos paskolos sumą būstui įsigyti. Kauno mieste reikalavimai kiek didesni nei rajone. Tad pradėjome neatmesti galimybės gyventi ir kitame mieste.
Žinoma, vienintelis variantas buvo Kėdainiai, kur gyvena mano visi artimieji. Pasitarę nusprendėme pradėti gyvenimą Kėdainiuose. Būsto paskolos įsigijimas rajone turi didesnių pliusų – atitinka mūsų galimybes, nes pradinis įnašas mažesnis. Ugdymo sistema Kėdainiuose (konkrečiau – priėmimas į darželį) vyko daug paprasčiau, daug sklandžiau. Prisiregistravus Kėdainiuose iš karto gavome vietą norimame darželyje.
Mano mama, teta gyvena šalia mūsų lankomo darželio, todėl neturime jokių bėdų su vaiko pasiėmimu iš jo. Žinoma, daug prisidėjo ir artimųjų nuomonės, palaikymas ir skaudžios netektys, kas visiškai užtvirtino sprendimą įsikurti šiame mieste“, – apie sprendimą ateitį kurti Kėdainių mieste atviravo Karolina.
Kėdainiai – savas miestas
Paulinos Melinauskaitės nuomone, Kėdainiai – savas ir mylimas miestas, kuriame patogu ir gera gyventi. Pasak jos, čia nėra spūsčių, patogus susisiekimas, pažįstami žmonės, prieinamos įvairios paslaugos.
„Kėdainiuose viskas sava, tai nedidelis ir ramus miestas, kuriame gyvena mano draugai, šeima, pirma ir dabartinė meilė. Važinėdama po Kauną, o vėliau ir po Vilnių supratau, kad nenoriu namo po darbo valandų važiuoti valandą laiko, nes automobilių srautai didmiesčiuose – dideli.
Taip pat galvojau apie ateitį, apie vaikus – čia darželiai netoli namų arba net prie pat namų; čia nėra eilių pakliūti į juos; žinau, kad kai vaikams ateis laikas eiti į mokyklą, jie saugiai pareis namo iš jos – nėra kur pasiklysti, nes važiuoja nedaug autobusų, todėl jei reikės naudotis viešuoju transportu, nesusimaišys ir žinos, į kurį lipti.
Taip pat gal net mano vaikus mokys tie patys mokytojai, kurie mokė ir mane. Man gera gyventi čia, kur viskas sava ir pažįstama“, – komplimentų gimtajam miestui negailėjo P.Melinauskaitė.
Kėdainiai – Lietuvos vidurys
Taip pat Paulina didžiuliu pliusu išskyrė tai, jog Kėdainių miestas sparčiai atsinaujina, o ir yra pačiame Lietuvos viduryje, todėl iš čia patogu greitai pasiekti bet kurį miestą.
„Per tuos metus, kol studijavau, Kėdainiai labai pasikeitė – miestas gražėja: turim naują tiltą, gražų senamiestį, naujų vaikų žaidimų aikštelių, sparčiai tvarkomi gyvenamieji rajonai. Tuoj turėsime ir atnaujintą Kėdainių parką.
Jeigu jaunas žmogus nori pramogų, tada Kėdainiai jam nepatiks, bet jei jaunas žmogus nori ramaus gyvenimo, ramios vietos šeimos kūrimui, tada Kėdainiai kaip tik jam. Kėdainiai – Lietuvos vidurys, todėl visos pramogos lengvai pasiekiamos kituose miestuose“, – tvirtą nuomonę išdėstė Paulina.
Karolina paantrino Paulinai, jog Kėdainiai tampa vis labiau patrauklesni.
„Kėdainiai puikiai besiplėtojantis miestas. Galbūt galimybių čia gerokai mažiau nei didmiestyje, bet turime viską, ką ir didesni miestai.
Pradedant ugdymosi įstaigomis, baigiant įvairiomis gamyklomis. Labai gaila, kad užsidarė Kauno kolegijos Kėdainių fakultetas, nes tai buvo puikios galimybės mūsų miestui. Mielai eičiau mokytis ir pati, jei kolegija dar gyvuotų.
Gyventi ir auginti vaikus šiame mieste man atrodo puiku. Užimtumo vaikams pagal amžių yra gal mažokai, bet tik todėl, kad buvau pripratusi gyventi Kaune, kur už kiekvieno kampo naujos žaidimų erdvės.
Bet su kiekvienais metais ir Kėdainiuose atsiranda vis daugiau naujų laisvalaikio erdvių, žaidimų aikštelių.
Gal jaunimui trūksta kiek daugiau veiklos, bet, manau, čia laisvai sprendžiamas klausimas, tik reikia jį paliesti. Nemanau, kad pramogos turi įtakos atsikraustyti gyventi į mažesnį miestą.
Yra svarbesnių aspektų, tokių kaip būsto įsigijimas, vaikų ugdymas, darbas. Man gimtasis, vyrui gyvenamasis miestas, bet džiaugiamės savo sprendimu gyventi Kėdainiuose“, – pasakojo Karolina.
Trūksta renginių, patogesnio susisiekimo
Pašnekovių nuomone, vienintelis dalykas, ko merginos su šeimomis pasigenda Kėdainiuose – renginiai, patogesnis susisiekimas.
„Sąlygos gyventi Kėdainių mieste mums buvo priimtiniausios, todėl pasirinkome šį miestą. Kol kas didelių pastebėjimų dėl miesto trūkumų neturime – Kaune gyvena uošviai, tad nuolat vykstame pas juos, pramogaujame, todėl trūkumų dėl veiklos Kėdainiuose neįžvelgiu.
Žinoma, visada norisi daugiau kultūros renginių vaikams, renginių suaugusiems, nes man atrodo, kad viskas rajone labiau akcentuota į vyresnio amžiaus asmenis.
Stebiu įvairias socialinių tinklų grupes ir matau problemas su jaunimu. Jaunimas neturi savo laisvalaikio zonos, kas sukelia daug papildomų problemų jų atžvilgiu. Galbūt nuo jaunimo ir reiktų pradėti. Sukurti jam tokias sąlygas ir norą čia kurtis, kad baigę mokslus didmiesčiuose bent maža dalis norėtų grįžti ir kurti gyvenimą šiame mieste, juk tam turime puikias galimybes.
Dar vienas pastebėjimas – kad daugelio renginių ar kažkokių minėjimų informacijos sklaida labai menka. Kitą kartą vaikštant senamiestyje pastebi renginį, tačiau informacijos apie jį niekur nematei, nors aktyviai naudojiesi įvairiais socialiniais tinklais, stebi įvairias miesto grupes“, – apie gyvenimo Kėdainiuose trūkumus atviravo Karolina.
Paulina užsiminė, kad jai asmeniškai norėtųsi patogesnio susisiekimo galimybės.
„Reikėtų gerinti susisiekimą viešuoju transportu, nes norint pasiekti kai kurias Kėdainių vietas reikia važiuoti su persėdimais. Man asmeniškai dar gal trūksta renginių arba aš per mažai domiuosi, o jie vyksta“, – teigė Paulina.
