Renkasi ne bažnyčią, o kunigą
Su vasara kartu startuoja ir vestuvių maratonas. Vestuvių planuotoja L. Vagonė tvirtina, kad kunigai, planuojant santuoką, yra labai svarbūs. Vilniuje, anot pašnekovės, netrūksta jaunavedžių pamėgtų bažnyčių, tačiau ne tiek dėl jų, kiek dėl ten dirbančių kunigų.
„Ne paslaptis, kad kai kunigas R. Doveika buvo paskirtas į Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčią, ji apskritai buvo atrasta. Iki tol šią bažnyčią žinojo labai mažai žmonių. Srautas jaunavedžių, norinčių susituokti pas R. Doveiką, yra labai didelis. <...> Jei šį kunigą perkeltų į kitą bažnyčią, žmonės pradėtų plūsti į ją.
Yra kunigų, kurių charizma pasklidusi plačiau nei parapija.
Yra kunigų, kurių charizma pasklidusi plačiau nei parapija. Labai daug norinčiųjų susituokti pas vienuolį dominikoną brolį Pijų, nes jo pamokslai būna pritaikyti kiekvienai santuokai, ceremonija nėra sisteminė, o šilta ir žmogiška“, – pastebi L. Vagonė.
Pašnekovės pasiteiravus, kodėl kai kurie kunigai yra itin mėgstami būsimų sutuoktinių, ši teigia, jog jie „bendrauja ne iš padangių sostų, o turi žmogišką priėjimą prie jaunavedžių“. Pamokslai konkrečiai porai esą būna šilti, o ne išberti kaip žirniai iš religinių knygų. Vilniuje, anot L. Vagonės, netrūksta gražių bažnyčių, tačiau neretai atstumia jose dirbantys klebonai.
Kodėl mėgstami, patys nežino
„Tikrai nežinau, kodėl mane mėgsta. Jei yra gerų atsiliepimų, man malonu, bet tikrai sunku pasakyti“, – tinklalapiui LRT.lt sako Bernardinų parapijos klebonas brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis.
Klebonas svarsto, kad jaunųjų pasirinkimą lemia ir vieta – esą Bernardinų bažnyčia yra viena gražiausių Vilniuje. „Taip pat svarbi ir bendruomenė, nes ji yra gyva, žmonės, kurie lanko Bernardinų šeimos centre kursus, dažnai lieka bendruomenėje. Yra daug faktorių, galbūt ir su draugais pasidalija informacija“, – svarsto A. Peškaitis.
Bernardinų parapijos klebonas teigia negalintis atsakyti, kiek santuokų laimins šią vasarą – esą broliai santuokas pasidalija.
Tuo metu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius skaičiuoja, kad šioje bažnyčioje vasarą numatyta sutuokti 100 porų. „O dar tik birželis. Bet mūsų bažnyčioje yra limituotas porų skaičius, kiek per dieną galime priimti. Žmonėms labai svarbu, kad nebūtų skubėjimo. Iš pradžių jie lanko visas paskaitas, po to būna susitikimai, per kuriuos aptariame visas apeigas, kur jie stovės, ką kalbės, kur pasitiks svečiai.
Stengiamės viską daryti sąmoningai, kad tą dieną nebūtų dokumentų tvarkymo, o koncertuojamasi į priesaiką ir šventę. Mes darome iškilmę ir akcentuojame santuokos sakramento esmę“, – LRT.lt dėsto V. Grigaravičius.
Jei aš būčiau jaunikis, o kunigas – susiraukęs ir išlipęs iš lovos ne ta koja, tai galvočiau, kad gal ir vestuvių dieną jis toks bus. Yra daug niuansų, bet pataikauti taip pat negalime, nes yra sakramentas.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas pritaria vestuvių planuotojai, kad kunigas yra labai svarbus. „Bet žmonės pasidarė reiklūs – ne taip nusišypsojai, ir blogai sureaguoja. Jei aš būčiau jaunikis, o kunigas – susiraukęs ir išlipęs iš lovos ne ta koja, tai galvočiau, kad gal ir vestuvių dieną jis toks bus. Yra daug niuansų, bet pataikauti taip pat negalime, nes yra sakramentas.
Kartą tuoktis atvažiavo iš kitos parapijos, o pakeliui pamiršo žiedus. Buvo susinervinę, viskuo nepatenkinti, tada teko nuraminti, tačiau žmones viskas erzino. Gali apeigas atlikti gražiai, bet jaunavedžiai vis tiek gali būti nepatenkinti“, – prisimena V. Grigaravičius.
Miesteliuose vestuvių – kelis kartus mažiau
Akmenės šv. Onos bažnyčios klebonas Egidijus Zulcas skaičiuoja, kad per metus šioje bažnyčioje būna apie 15 santuokų. Beveik visos jų – vasarą.
„Kai pas mane kas nors atvažiuoja tuoktis iš didmiesčių, aš jų klausiu, ar neišsirenka bažnyčių Vilniuje. Dažnai atsako, kad jiems nepatinka tas [ceremonijos] greitumas ar, kaip jie vadina, konvejeris. Daug tokių porų nebūna, nes dažniausiai vestuvėms tenka ruošti vietinius“, – sako klebonas.
E. Zulcas mano, kad besituokiantys provincijoje išlošia – kunigai turi daugiau laiko pasiruošti vestuvėms. „Kunigas tą santuoką ruošia nuo A iki Z. Jaunieji greitai prisiriša prie kunigų, jiems tai yra labai svarbu, nes būna pasimetę, jiems viskas nejauku, o kunigas padrąsina“, – priduria klebonas.
Savo ruožtu L. Vagonė sako ne tik planuojanti vestuves provincijose, bet ir raginanti jaunuosius tuoktis ten, iš kur jie yra kilę. „Visada žmonių klausiu, kur jie nori kelti vestuves. Stengiuosi suruošti šventę jiems artimoje vietoje. Jei kilę iš provincijos, kodėl nedaryti ten? Provincijose tikrai netrūksta kunigų, kurie ceremoniją padaro jaukią“, – patikina vestuvių planuotoja.
