Vienaip ar kitaip – amerikiečiai išliks Lietuvoje
„Kažkuriuo metu šį pavasarį turėsime gerokai virš tūkstančio amerikietiškų „batų ant žemės“. Ne tik čia, Pabradėje, bet ir kitose šalies vietose“, – žurnalistams sakė ambasadorius.
Šiuo metu Pabradėje yra dislokuotas sunkiosios ginkluotės batalionas „3-66“, kurio rotacija buvo pratęsta dar keliems mėnesiams.
Vasarą šis batalionas turėtų palikti Lietuvą, tačiau R.S.Gilchristas neatskleidė, koks dalinys jį pakeis. Ambasadorius pabrėžė, kad Pabradėje amerikiečių batalionas yra jau trejus metus, o jo sudėtis šiuo metu yra tik dar labiau padidinta.
„Galiu patikinti, kad Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai bus Lietuvoje, vienokiu ar kitokiu būdu“, – sakė ambasadorius.
Bataliono papildymas
Dar prieš kelias savaites amerikiečių batalioną Pabradėje sudarė maždaug 500 karių su tankais M1A2 „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“.
Pastarosiomis dienomis prie jų prisijungė ir savaeigių haubicų M109 „Paladin“ bei trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Avenger“ padaliniai.
Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio teigimu, Pabradėje yra apie 700 JAV karių.
„Tai yra tankų bataliono dydžio vienetas, sustiprintas artilerija ir trumpo nuotolio sistemomis. Jis dabar turi (...) ugnies galią ir manevrą, kad galėtų vykdyti kovines užduotis – gynybines ir puolamąsias užduotis“, – sakė V.Rupšys.
Pastarosiomis savaitėmis į Karinių oro pajėgų bazę Šiauliuose buvo perkelti ir moderniausi JAV naikintuvai F-35 su papildomu personalu, oro gynybos pajėgumus stiprins ir Rukloje dislokuotas NATO Priešakinių pajėgų batalionas, kuriam vadovaujantys Vokietijos kariai artimiausiomis savaitėmis turėtų pristatyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas „Ozelot“.
Infrastruktūros gerinimas ir ginkluotės įsigijimas
Anot kariuomenės vado, sprendimai dėl sąjungininkų pajėgumo yra priimami atsižvelgiant į saugumo situaciją Lietuvoje ir visam regione.
„Jie gali kisti, gali didėti, gali mažėti – priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių“, – sakė jis.
V.Rupšys pabrėžė, kad vis dėlto šiuo metu nėra tiesioginės konvencinio karo grėsmės Lietuvoje.
„Jeigu situacija keistųsi, čia būtų žymiai daugiau ir visiškai kitokių mūsų sąjungininkų pajėgų“, – akcentavo jis ir atkreipė dėmesį, kad svarbiausia būtų kalbėti ne apie sąjungininkų karių skaičių, o apie tai, kokius pajėgumus jie atsiveža.
Didėjant sąjungininkų karių skaičiui, didėja ir jų priėmimo infrastruktūros poreikiai. Tam neseniai buvo skirta 40 mln. eurų, už kuriuos bus statomos trys stovyklos, talpinančios po 800 karių. Iš viso Lietuva tuomet galės priimti maždaug brigados dydžio karinį vienetą.
„Dabar bus skirti pinigai infrastruktūrai išvystyti, taip pat bus atskiros priemonės, kaip benzovežiai ir t.t. – yra numatytas visas paketas, kuris turi užpildyti mūsų dabar neturimus pajėgumus dėl priimančiosios šalies įsipareigojimų įvykdymo“, – teigė V.Rupšys.
Papildomas finansavimas yra skirtas ir ginkluotės įsigijimui. Generolo leitenanto teigimu, kalbama ne tik apie naujos ar papildomos ginkluotės įsigijimus, bet ir apie jau egzistuojančių sutarčių paspartinimą, pavyzdžiui – sraigtasparnių „Blackhawk“ bei šarvuotų visureigių JLTV.
„Dabar yra intensyvus pokalbis ir tikrai išnaudosime bet kokią galimybę, kad šitos priemonės ateitų kuo greičiau į Lietuvą. Tik reikia suprasti, kad nieko nėra ant lentynos. Jeigu būtų – greitai parduotų ir greitai nupirktume, bet dabar reikia laukti ir integruotis į jų gamybos ciklą bei pristatymą“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
