Susitikimo metu užsienio ekspertas akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą reaguojant į ekstremaliąsias situacijas ir pasidalijo JAV sukaupta krizių valdymo patirtimi.
„Kai ištinka krizė, tai nėra vienos bendruomenės arba šalies problema, tai yra kolektyvinis iššūkis. Ar tai būtų mūsų vietinė bendruomenė, ar visos šalies visuomenė, ar mūsų partneriai pasaulyje – visų vaidmuo yra svarbus“, – susitikime kalbėjo J.F.Brownas.
Pristatydamas JAV patirtį, ekspertas akcentavo, kad kariuomenė, be savo įprasto vaidmens, turi didelius išteklius sveikatos priežiūros srityje. Todėl valstybių sveikatos institucijoms svarbu užmegzti bendradarbiavimą su kariuomene iš anksto, dar neatėjus krizei, kad to nereikėtų daryti paskutinę minutę.
„Kad būtume geriau pasirengę krizėms, privatus sveikatos sektorius taip pat turi būti įtrauktas į krizių valdymo planus. Kritiniais atvejais, kai ištekliai yra riboti, privatus sektorius yra gyvybiškai svarbus sąjungininkas. Labai svarbu, kad jie taip pat būtų pasirengę ir integruoti į krizių valdymą“, – pažymėjo J.F.Brownas.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė dėkodama svečiui atkreipė dėmesį, kad transatlantinis bendradarbiavimas padeda Lietuvos institucijoms diegti pažangius krizių valdymo sprendimus.
Susitikimo metu pažymėta, kad pagrindiniai prioritetai yra bendradarbiavimas su kariuomene, sveikatos priežiūros institucijų parengtis karo, krizės ar ekstremaliųjų situacijų atvejais bei valstybės medicinos rezervo decentralizavimas.
„Sveikatos apsaugos ministerija ir gydymo įstaigos periodiškai dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene, stiprindamos sveikatos sektoriaus parengtį ir sinchronizavimą su kariuomene ir kitomis valstybės institucijomis. Efektyviau valdyti krizes ir koordinuoti visus valstybės išteklius padės atnaujinama Ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema, į kurią bus integruotos visos Lietuvos gydymo įstaigos“, – sakė J.Grebenkovienė.
Susitikimo metu Sveiktos apsaugos ministerijos atstovai pristatė, kaip Lietuva stiprina parengtį galimoms krizėms ir nelaimėms. Šalyje veikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų klasteriai, kurie bus pasirengę suteikti pagalbą gyventojams priklausiamai nuo konkrečios situacijos. Kad įstaigos nepritrūktų būtiniausių vaistų ir medicinos priemonių, nuolat kaupiamas ir atnaujinamas valstybės medicinos atsargų rezervas.
Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2029 metų veiksmų plane taip pat yra numatyti sveikatos
priežiūros įstaigų darbuotojų mokymai, gydymo įstaigų ir greitosios medicinos pagalbos infrastruktūros modernizavimo projektai.