„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV jūrų pėstininkai su HIMARS sistema vykdo kovinius šaudymus Lietuvoje

Gegužės 9 d. Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone Kairiuose (Klaipėdos r.) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) jūrų pėstininkai kartu su Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariais pirmą kartą Lietuvoje vykdė kovinio šaudymo pratybas į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai.

Koviniai šaudymai iš sistemų HIMARS yra viena iš tarptautinių pratybų ,,Neatidėliotinas atsakas 2024“ (angl. “Immediate Response 2024) dalių, kai į Lietuvą iš JAV dislokuota reaktyvinės salvinės ugnies sistema. Šiose pratybose daugiausia dėmesio skiriama strateginiam pajėgų dislokavimui, iš anksto dislokuotų kariuomenės atsargų panaudojimui ir sąveikai su partneriais bei sąjungininkais.

„Drauge su JAV kariuomene vykstančios pratybos, nuolatinis buvimas priešakinėse pozicijose – labai svarbus siekiant sukurti patikimą atgrasymo priemonę bet kokiai minčiai apie agresiją prieš Lietuvą ar Aljansą“, – pasibaigus šaudymams sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys.

Ievos Budzeikaitės nuotr./Kovinio šaudymo pratybos
Ievos Budzeikaitės nuotr./Kovinio šaudymo pratybos

Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos raketos skriejo virš Kuršių marių ir Kuršių nerijos ir krito į Baltijos jūrą apie 15 km atstumu nuo šūvio vietos. Pavojaus zonos paskelbimu ir kontrole Baltijos jūroje užtikrino Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ bei patruliniai laivai P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“, o sausumoje – Karo policija. Kovinių šaudymų metu buvo apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.

Lietuvai 2022 m. pasirašius reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS įsigijimo sutartį pradėtas pasiruošimas sistemų integravimui į Lietuvos kariuomenės struktūrą.

Pagal HIMARS įsigijimo sutartį Lietuvos kariuomenei perkami 8 paleidimo įrenginiai su amunicija, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 km efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS. Ši sistema bus integruojama koordinuojantis su sąjungininkais, ypatingai su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija. Pirmieji HIMARS pristatymai numatyti 2025 metais.

Ievos Budzeikaitės nuotr./Kovinio šaudymo pratybos
Ievos Budzeikaitės nuotr./Kovinio šaudymo pratybos

Gegužės 6–14 dienomis vykstančios JAV Europos vadavietės (USEUCOM), JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje (USAREUR-AF) organizuojamos ir korpuso vadovaujamos pasaulinės pratybos ,,Neatidėliotinas atsakas 2024“, rengiamos NATO šiaurinio ir rytinio sparno šalyse.

Pratybose dalyvauja beveik 13 tūkst. karių iš 16 skirtingų šalių. Šie mokymai – didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis, kuriuose dalyvauja per 90 tūkst. karių iš 32 sąjungininkių šalių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų