„Perspektyvos labai liūdnos [...]. Visa sistema kol kas juda iš inercijos. Po 5 metų situacija bus dar dramatiškesnė“, – kalba Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Jo teigimu, su JAV ar Suomija, kurioje į mokytojo vietą pretenduoja 25 žmonės, mums lygintis neverta. Anot įstaigos direktoriaus, pirmiausia reikia išspręsti paprastas problemas – skatinti mokinių motyvaciją, paruošti kompetentingų mokytojų ir užtikrinti bent minimalią švietimo kokybę.
Mokytoją keičia kompiuteris
Už Atlanto minėtos problemos tarsi neegzistuoja. Kompiuteris ten virto priemone, besikėsinančia ir į mokytojo, ir į klasės draugo, ir į mokyklos vietą. Tam pasitarnavo 2005 metais Salmano Khano įkurta „Khano Akademija“ (angl. Khan Academy) arba tiksliau – internetinė svetainė, padedanti mokytis.
Ji gimė tada, kai norėjęs pagelbėti pusbroliams ir talpinęs vaizdo pamokas „Youtube“ kanale, draudimo fondo analitikas S.Khanas sulaukė palaikymo ir susidomėjimo ne tik iš besimokančių interneto vartotojų, bet ir iš mokytojų. Todėl ilgainiui darbą iškeitė į ne pelno siekiančios organizacijos ir svetainės, kurią per dieną, S.Khano teigimu, aplanko 1 mln. mokinių, kūrimą. Dabar „Khano Akademijoje“ dirba apie 80 asmenų – išradėjų, mokytojų, dizainerių, mokslininkų, strategų ir turinio specialistų.
Vaizdo pamokos leidžia kiekvienam klausytis ir mokytis savu tempu, o mokykloje atlikti užduotis, ir prireikus pasiklausti mokytojo ar klasės draugų.
„Nauja technologija leidžia atsisakyti tokio mokymo būdo, kai tema aiškinama bendrai visai klasei, neįvertinant mokinių individualumo. Vaizdo pamokos leidžia kiekvienam klausytis ir mokytis savu tempu, o mokykloje atlikti užduotis, ir prireikus pasiklausti mokytojo ar klasės draugų“, – 2011 metais „TED x“ konferencijoje svetainės privalumus vardijo S.Khanas.
Nurodo žinių spragas
Svetainėje vaizdo medžiaga suskirstyta pagal temas arba pagal mokymosi lygius – klases. Žiūrint vaizdo turinį galima mokytis menų, biologijos, kompiuterinio programavimo, chemijos, matematikos – pastarajai svetainės kūrėjai skiria daugiausiai dėmesio. Pavyzdžiui, studijuojant gimnazijos lygio matematiką, analizuojamos algebros, geometrijos, trigonometrijos ir statistikos temos.
Mokymosi procesas paremtas progreso principu, tai yra, pradedant nuo lengvesnių temų ir einant link sudėtingesnių. Užduotys jungiamos, kol pabaigoje atitinka brandos egzaminų užduočių lygį.
Viso proceso metu pateikiami trumpi testai ar užduotys, kurių metu galima pasitikrinti, ar medžiagą pavyko įsisavinti. Jeigu taip, mokinys gauna taškų arba apdovanojimų, jeigu ne – svetainė nurodo spragas, pateikia užuominas, siūlo tobulintis, o klausimus, į kuriuos atsakyta neteisingai, kartoja vėlesnėse užduotyse.
Pradėti mokytis labai paprasta – tereikia užsiregistruoti naudojant „Facebook“ paskyrą arba elektroninį paštą. Mokslai nieko nekainuoja ir yra prieinami bet kokio amžiaus žmonėms. Tiesa, užduotys ir medžiaga pateikiamos tik 27 kalbomis tarp kurių lietuvių kalbos nėra – mokytis pavyks tik tiems, kurie skaito angliškai, rusiškai arba lenkiškai.
Svetainę naudoja ir autistai
S.Khanas sako, kad mokymasis internetu nėra mokyklos atitikmuo, tačiau toks mokymosi būdas padeda sutaupyti laiko, užtaisyti spragas ir prisivyti labiau pažengusius klasės draugus.
Galbūt tik 5 proc. mokytojo laiko skiriama atsisėsti greta mokinio ir asmeniškai su juo dirbti.
„Siekdami humanizuoti pamokas daugelis kreipia dėmesį į mokytojo ir mokinių skaičiaus santykį. Mūsų supratimu, prasmingiau būtų matuoti mokinio ir jam skirto mokytojo laiko santykį. Tradiciniame modelyje dauguma mokytojo laiko praleidžiama pamokos dėstymui, vertinimui ir panašiems darbams. Galbūt tik 5 proc. mokytojo laiko skiriama atsisėsti greta mokinio ir asmeniškai su juo dirbti“, – teigia S.Khanas ir priduria, kad asmuo besilankantis khanacademy.org svetainėje, gauna šimtaprocentinį mokytojo dėmesį.
Vartotojai apie svetainę atsiliepia teigiamai. Vieni sako pamėgę matematiką, kurios anksčiau nekentė, kiti teigia, kad „Khano Akademija“ tapo puiki priemonė padedanti įgyti papildomų žinių. Vienas iš tėvų džiaugiasi, kad svetainė pagelbėjo jo autizmu sergančiam sūnui patobulinti matematikos įgūdžius bei ugdyti pasitikėjimą savimi.
„Khano Akademija“ bendradarbiauja su NASA, Modernaus meno muziejumi Niujorke, Kalifornijos mokslo akademija, Masačusetso technologijų universitetu. Organizaciją finansuoja rėmėjai – tiek svetainės lankytojai, tiek korporacijos. 2015 metais „Khano Akademiją“ daugiau nei 2 mln. dolerių parėmė bendrovės „Google“ bei „The Walt Disney Company“. Tais pačiais metais organizacijos išlaidos siekė daugiau nei 24 mln. dolerių.
Mišriose mokyklose nėra disciplinos
JAV gimsta ne tik naujos technologijos, bet ir naujos kartos mokyklos. 2013 metais jaunasis bendrovės „Google“ vadovas Maksas Ventilla įkūrė privačių mokyklų tinklą „Altschool“, jungiantį Niujorką, Čikagą, San Franciską ir Palo Alto miestą.
Šiose vietovėse įsikūrusios mokymosi įstaigos suskirstytos į pradines, kuriose mokosi tiek darželinukai, tiek pradinių klasių mokiniai, ir į vidurines, kurios skirtos penktokams–aštuntokams. Visos mokyklos mažos, kiekvienoje jų mokosi ne daugiau 30 vaikų, nors norinčiųjų į jas pakliūti yra 40 kartų daugiau.
Mokymas minėtose įstaigose paremtas individualumo principu – vienoje patalpoje mokosi skirtingo amžiaus ir pasiruošimo lygio vaikai, todėl kiekvienam sudaromi atskiri mokymosi planai. Moksleiviai patys pasirenka dalykų temas, mokosi savo tempu, vis dėlto turi pasiekti tam tikrus savaitei užsibrėžtus tikslus.
Mokyklose nėra skambučio, kuris praneštų, kada prasideda ar baigiasi pamokos. Tėvai bet kuriuo metu tarp 8–9 valandos gali atvežti savo vaiką į mokyklą. Kol vaikai renkasi, atvykusieji atlieka individualias užduotis. Nėra disciplinos, todėl net ir pamokų metu leidžiama klausytis muzikos. Nėra atostogų grafiko. Tėvai nusprendžia, kada vaikas ilsėsis. Jeigu šeima sugalvoja vykti į kelionę, tai gali būti užskaityta kaip alternatyva pamokoms.
Mokslų kaina – tūkstančiai eurų
Pati svarbiausia priemonė šiose mokyklose – elektroninis dienynas. Tai planšetė, kurioje kiekvienas vaikas atlieka jam skirtas užduotis. Turinio specialistai užduotis moderuoja pagal vaiko gebėjimus ar spragas, mokytojai ir tėvai seka vaiko progresą arba regresą, taip pat emocinę-socialinę raidą. Tiek tėvai, tiek mokytojai turi prisijungimus prie įrenginio, todėl vieni bet kada gali pranešti jei jų vaikas į pamoką vėluos, kiti – rašyti komentarus ar pastabas.
Mokslo metai tokioje mokykloje trunka 10 mėnesių. Kaina, pavyzdžiui, Niujorko pradinėje metams kainuoja 28,9 tūkst. dolerių (27 tūkst. eurų), vidurinėje – 31,5 tūkst. (daugiau nei 29 tūkst. eurų). Palyginimui – metai privačioje Vilniaus tarptautinėje mokykloje su priėmimo mokesčiu kainuoja ne daugiau 9275 eurus, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje – 660–900 eurų.
Cbsnews.com žiniomis, „Altschool“ mokymosi programa atitinka nacionalinių bendrųjų programų standartus, vis dėlto ji neakredituota.
Mokytojas – centrinė ašis
Aukščiausiai reitinguose Lietuvoje vertinamo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius iš technologijų, naudojamų mokykloje, išskiria kompiuterius ir multimedijos projektorius. Jo nuomone, jų naudojimas pamokose sveikintinas, tačiau turi būti kontroliuojamas.
„Jeigu mokiniai prisijungia prie savų įtaisų, jie labai greitai nukeliauja į lankas. Jeigu aš paprašysiu atsiversti tam tikrą puslapį, jūs greitai atsirasite kitur. Procesas sunkiai kontroliuojamas ir jis nėra ypatingai vaisingas. Vaisingesnis tada, kai mokytojas yra centrinė ašis ir jis veda [pamoką] naudodamas technologijas“, – sako mokyklos vadovas.
Jei labai užsižaidi su technologijomis, gali sukurti nebent palankesnę, patrauklesnę aplinką, bet tai ne visada rimtesnis ir giluminis mokymas.
Kompiuterio pagalba rengiami moksleivių žinių patikrinimai, anot S.Jurkevičiaus, yra paviršutiniški ir orientuoti į patenkinamą arba vidutinį lygį: „Didele dalimi tie vadinamieji „aukštesnieji gebėjimai“ technologijomis negali būti patikrinti – kaip audžiamas sakinys, kaip plėtojama mintis [...]. Jei labai užsižaidi su technologijomis, gali sukurti nebent palankesnę, patrauklesnę aplinką, bet tai ne visada rimtesnis ir giluminis mokymas“.
S.Jurkevičius: kompiuteriai nieko neišspręs
Išskirtinumas Lietuvoje niekada nebuvo mūsų stiprioji pusė ir manau, kad artimiausiu metu kitaip nebus.
Naudojantis „Khano Akademijos“ svetaine, mokinio klaidas ir spragas nurodo programa – klasėje šią atsakomybę neša mokytojas. Jis organizuoja kontrolinius darbus ir, S.Jurkevičiaus teigimu, konstatuoja bei nurodo tam tikras vietas, kurias reikia tobulinti.
Paklaustas, kaip vertina mišrias klases, kai jose mokosi įvairaus pasiruošimo ir amžiaus vaikai, bei jų perspektyvą Lietuvoje, Vilniaus licėjaus vadovas sako, kad tokios klasės būtų įmanomos tik išskirtinėse mokyklose.
„Išskirtinumas Lietuvoje niekada nebuvo mūsų stiprioji pusė ir manau, kad artimiausiu metu kitaip nebus.
Įgyvendinimui pirmiausia reikia žmonių, kurie galėtų racionaliai koordinuoti ir prižiūrėti procesą, o tokių žmonių šiuo metu turime nedaug“, – tvirtina S.Jurkevičius ir pateikia Lietuvos švietimo sistemos padėtį iliustruojantį pavyzdį.
„Aš ieškojau fizikos mokytojo. Aš negavau nei vieno pasiūlymo. Ar jūs jaučiate, kokia yra dramatiška situacija? Aš ieškau fizikos mokytojo, ateikite dirbti į mokyklą – nėra. Nėra! Tai kur man reikės kreiptis? Arba nuo tam tikro momento uždaryti mokyklą, arba priimti absoliučiai apgailėtino lygio specialistus, – tikina direktorius. – Perspektyvos labai liūdnos. Ne kartą sakiau: po 25 metų nepriklausoma Lietuva tragiškai neskiria dėmesio, realiai neruošia mokytojų. Kompiuterių nupirkimas nieko neišspręs.“
