J.Kerry bus tik ketvirtas JAV valstybės sekretorius, viešėsiantis Lietuvoje. Anksčiau mūsų šalyje lankėsi tik jo pirmtakės moterys – Billo Clintono administracijoje dirbusi Madeleine Albright, George'o W.Busho bendražygė Condoleezza Rice, kuri Vilniuje ištarė per visą pasaulį nuskambėjusius žodžius apie Baltarusiją – „paskutinę diktatūrą, klestinčią pačioje Europos širdyje“, ir Baracko Obamos valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Atidarys NATO energetinio saugumo centrą
Jau trečiadienį Seime darbą pradėjo Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija, kurios dalyvių sąraše – Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja baronienė C.Ashton ir A.F.Rasmussenas. Jie ne tik dalyvaus posėdžiuose, bet ir ketina atsakyti į žurnalistų klausimus.
Didžiausio dėmesio viename svarbiausių pirmininkavimo parlamentinio matmens renginių sulauks ES bendroji užsienio ir saugumo politika, demokratinių vertybių sklaida, Rytų partnerystė ir jos strateginė reikšmė. Žadama analizuoti saugumo situaciją pasaulyje, ES ambicijas ir realius pajėgumus gynybos srityje.
 |
| NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas |
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius skaitys pranešimą apie demokratijos skatinimą Europoje, o penktadienį A.F.Rasmussenas – apie ES ir NATO bendradarbiavimą. ES prioritetai ir strategijos užsienio bei saugumo politikos srityse bus aptariami Kovo 11-osios salėje vyksiančiame uždarame posėdyje, jam pirmininkaus C.Ashton.
Tuo tarpu A.F.Rasmussenas kartu su prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį oficialiai atidarys NATO energetinio saugumo centrą, kuriam dar praėjusį spalį buvo suteikta Aljanso akreditacija ir kurio veikloje jau dalyvauja šešios Aljanso narės.
Susirūpino dėl gynybos pramonės
Tiek NATO vadovas, tiek ES vicepirmininkė dalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vyksiančiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime. Tokie susitikimai, skirti aptarti svarbiausius Bendrosios saugumo ir gynybos politikos – pajėgumų vystymo, karinių operacijų, partnerysčių ir pan. – klausimus, rengiami kartą per pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje.
 |
| Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton |
Renginyje, ruošiantis gruodį vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, kuri po penkerių metų pertraukos grįš prie gynybos klausimų, bus aptariamos rekomendacijos lyderiams. Pagrindu ministrų diskusijai bus du dokumentai: C.Ashton ataskaita dėl ES saugumo ir gynybos politikos, kurią atnaujinus Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy teiks siūlymus prezidentų ir premjerų diskusijai, bei EK liepą išplatintas komunikatas „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos sektoriaus kūrimas“.
Pastarajame siūloma paprasčiau perduoti su gynyba susijusius produktus ES viduje ir koordinuoti sutartis gynybos bei saugumo srityje. Kol kas ši rinka kruopščiai reguliuojama nacionaliniu lygiu, nors pramonė (aeronautikos, kosmoso, elektronikos, laivų statybos ir kitų šakų) dirba daugiausia tarptautinėse rinkose.
Fragmentuota rinka esą trukdo inovacijoms, verčia dubliuoti kai kurias programas ir tyrimus, o taip menkinama ES konkurencingumas ir saugumo bei gynybos politikos efektyvumas. Sumažinti gynybos biudžetai ir auganti plėtros kaina neleidžia atskiroms valstybėms išlaikyti šiuolaikinės gynybos pramonės. Ji sukoncentruota šešiose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), nors apie 1 350 smulkių įmonių taip pat gamina įrangą ir kuria programas.
 |
| Juozas Olekas |
„Pritardamas diskusijos dėl Europos saugumo reikalingumui, susitikime ketinu atkreipti kolegų dėmesį, kad esama Europos saugumo strategija nebesuteikia pakankamų gairių greitai kintančioje saugumo aplinkoje, – pranešime spaudai cituojamas krašto apsaugos ministras J.Olekas. – Taip pat pabrėšiu ES bendradarbiavimo su partneriais svarbą regioniniam saugumui ir daugiau dėmesio ministrus raginsiu skirti ES atsakui į naujas saugumo grėsmes, būtinybei kiek įmanoma lanksčiau naudoti kovai su krizėmis skirtas ES kovines grupes ir siekti, kad ES ir NATO glaudžiau bendradarbiautų tarptautinio saugumo srityje.“
J.Olekas ketina siūlyti į EK paramos programas labiau įtraukti smulkias ir vidutines įmones, pabrėžti energetinio efektyvumo karyboje didinimo svarbą, nes išlaidos energetiniams ištekliams sudaro didžiąją karinių biudžetų dalį ir didina karinių operacijų išlaidas.
Be to, planuojama aptarti ES karinių operacijų ir ES saugumo partnerysčių klausimus. Tikimasi, kad pertvarkius finansavimą ES, dalyvaujanti ne vienoje operacijoje, kurios mažai žinomos visuomenei, bus labiau matoma saugumo srityje, juoba kad keičiasi strateginė aplinka – JAV vis daugiau dėmesio nukreipia nuo Europos į Ramiojo vandenyno regioną. Mažėjant biudžetams ir didėjant operaciniams poreikiams norima vienyti pajėgas. Bus rengiami ir dvišaliai bei daugiašaliai susitikimai.
Nors oficialioje darbotvarkėje nėra diskusijos apie situaciją Sirijoje ir galimas atakas, ministrai greičiausiai neišvengs šio klausimo.
Gynybos ministrų susitikime laukiama maždaug 350 dalyvių (21-ai iš 28-ių delegacijų vadovaus gynybos ministrai). Jam pirmininkaus C.Ashton, dalyvaus už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas eurokomisaras Michelis Barnier, ES Karinio komiteto pirmininkas generolas Patrickas de Rousier, Europos gynybos agentūros vadovė Claude France Arnould, ES operacijų ATALANTA, ALTHEA, mokymo misijų Somalyje ir Malyje vadai.
 |
| Protestas Australijoje |
Dominuos Sirija ir Ukraina
Iškart po to prasidės neformalus užsienio reikalų ministrų susitikimas (ES žargonu vadinamas Gymnichu – pagal Vokietijos pilį netoli Bonos, kur 1974 m. įvyko pirmas toks renginys), taip pat tradiciškai rengiamas kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Gymnichas skirtas neformalioje aplinkoje aptarti ES užsienio politikos aktualijas ir prioritetus, saugumo strategijos klausimus.
Penktadienį susitikime, kuriam irgi pirmininkaus C.Ashton, bus diskutuojama apie pasirengimą gruodį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Rytų ir Pietų partnerysčių aktualijas. O šeštadienį darbo sesijoje planuoja dalyvauti JAV valstybės sekretorius J.Kerry.
Nuo penktadienio pietų iki šeštadienio pietų už uždarų durų vyksiančiame susitikime, kaip visuomet, dalyvaus tik ministrai, be lydinčių pareigūnų. Griežtos šių susitikimų darbotvarkės nebūna – kuris klausimas paima viršų, priklauso nuo pačių ministrų. Jie paprastai kalba apie karščiausias aktualijas. Todėl neabejotinai Vilniuje bus kalbama apie situaciją Sirijoje ir Egipte, Izraelio derybas su palestiniečiais.
Būtent J.Kerry turėtų pasidalinti naujausia informacija apie Artimųjų Rytų taikos procesą. Jis į Lietuvą atkeliauja, B.Obamai šiomis dienomis paskelbus, kad, atsakant į cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje, būtinos ribotos atakos. Britai tam nepritaria, tuo metu prancūzai bene vieninteliai ES įsitikinę, kad į Damasko veiksmus būtina atsakyti puolimu.
Nemažai dėmesio turėtų sulaukti ir Ukraina – iki šiol neaišku, ar ji suspės iki lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo atlikti reikiamus veiksmus, pavyzdžiui, imtis prokuratūros ir rinkimų reformų, spręsti kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko likimą, kad galėtų pasirašyti Asociacijos sutartį su ES.
