Skaitmeninių produktų konsultantas Justas Šireika, remdamasis naujuoju „Imperial College London“ epidemiologų statistiniu modeliu, pamėgino atvaizduoti, kaip koronavirusas plistų Lietuvoje.
Darant prielaidas, kad infekuotas asmuo yra socialiai aktyvus (kasdien prasilenkia su 350 žmonių), kad vienas susirgęs žmogus vidutiniškai apkrečia 4,7–6,6 kitų, kad epidemijos pradžią yra sunku pastebėti ir kad nebuvo imtasi jokių atsargumo priemonių, J.Šireika padarė šias išvadas.
Jo teigimu, remiantis epidemiologų modeliu, per pirmąjį epidemijos mėnesį užsikrėtusiųjų Lietuvoje būtų per 17 tūkst., o mirusiųjų – 16. Visgi antrąjį mėnesį padėtis būtų ypač prasta.
„Situacija drastiškai pablogėtų antro mėnesio pabaigoje: 48-tą epidemijos dieną susirgimų skaičius perliptų 1 mln., 58-tą dieną mirčių skaičius viršytų 12 tūkst.“, – teorinius skaičiavimus pateikia jis.
Lovų esą pakanka
Nors SAM ir Nacionalinis visuomenės sveikatos biuras teigia, kad Lietuva anksčiau negu kitos Europos Sąjungos šalys ėmėsi koronaviruso kontrolę užtikrinančių veiksmų, klausimas, kiek infekcija susirgusiems žmonėms skirtų lovų yra gydymo įstaigose, išlieka aktualus.
Mat Higienos instituto 2018 metų duomenimis, 10 tūkst. žmonių Lietuvoje yra skirta tik 1 infekcinių ligų lova.
SAM teigia, kad Lietuvoje yra numatytos penkios gydymo įstaigos, į kurias pirmiausia būtų vežamas koronavirusu susirgęs asmuo. Jos yra Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje ir čia vietų skaičius ligoniams yra pakankamas.
„Šiuo metu resursų (vietų ligoninėse, medikų, asmens apsaugos priemonių) yra parengta pakankamai. Esant didesniam poreikiui, tam būtų pritaikytos vietos kituose skyriuose, būtų perprofiliuotos gydymo įstaigos, atskiri jų padaliniai.
Atsižvelgiant į Lietuvos patirtį 2009 m. valdant gripo pandemiją (gripo plitimas, beje, buvo gerokai agresyvesnis nei naujojo koronaviruso), vietų hospitalizuojamiems pacientams visiškai pakako.
O Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja koronaviruso plitimo prevencijos ir gydymo priemones organizuoti vadovaujantis būtent šios pandemijos praktika“, – sakė ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.
Visgi, kiek konkrečiai vietų yra ir kurios ligoninės pirmos būtų perprofiliuotos, jei jų pritrūktų, patarėja nepatikslino.
Skaičiuojama dešimtimis ir šimtais
Šiuo metu įtariami koronavirusu užsikrėtę asmenys siunčiami į šias įstaigas: Vilniuje – Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą ir Vaikų ligoninę, Kaune – Klinikinę ligoninę. Taip pat virusą gydyti galėtų Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinės Šiaulių ir Panevėžio ligoninės.
15min patys nusprendė paskaičiuoti, kiek jos galėtų priimti ligonių.
Anot Kauno klinikinės ligoninės atstovo spaudai Sauliaus Tvirbuto, šiuo metu izoliuotų palatų gydymo įstaigoje yra 11. Jeigu susidarytų išskirtinės aplinkybės, galėtų atsirasti dar 6 papildomi vadinamieji boksai, o iškrausčius visą skyrių atsirastų maždaug 100 lovų.
„Jeigu būtų juodžiausias scenarijus ir reikėtų šiam tikslui skirti visą Infekcinių ligų korpusą, būtų skirta iki 100 vietų. Kiti pacientai būtų perkeliami į kitus ligoninės padalinius. Tikimės, kad iki to nereikės prieiti, nes susidarytų keblumų ir dėl kitų infekcinių ligų“, – sakė specialistas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas teigia, kad šiuo metu ligoninėje yra 3 infekuotiems asmenims skirtos palatos. Jeigu ligonių rastųsi daugiau, būtų uždarytas visas Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius, kuriame skiriamos būtų dar 5 palatos.
„Kiekvienoje jų galima izoliuoti po vieną asmenį. Tad viso būtų galima izoliuoti 8 žmones. Tuo atveju, jei patektų vienos šeimos žmonės, būtų galima juos talpinti į vieną dvivietę arba trivietę palatą, tad būtų galima izoliuoti daugiau žmonių“, – teigė specialistas.
Šiuo metu resursų yra parengta pakankamai.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinika galėtų priimti 25 pacientus, sako viešųjų ryšių specialistas Vytautas Riaubiškis. Jo teigimu, ligoninėje užsikrėtusieji būtų izoliuoti nuo aplinkinių dviejose atskirose patalpose.
„Ligoninė turi visus būtinus pirminės pagalbos medikamentų ir asmeninės apsaugos priemonių komplektus. Su sergančiaisiais dirbti galėtų tiek medicinos personalo, kiek būtų būtina aukščiau įvardintam galimų pacientų skaičiui aptarnauti“, – pažymėjo jis.
Santaros klinikos dėl konkretaus lovų skaičiaus nelaimės atveju nukreipė į ministeriją, tačiau, pasak anksčiau su žurnalistais kalbėjusio Infekcinių ligų centro Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo Lino Svetiko, vienu metu korpuse galėtų būti gydomi iki 50 susirgusiųjų, mat tiek yra laisvų lovų.
Klaipėdos universitetinė ligoninė į 15min paklausimą neatsakė.