Galimą didesnę interesų grupių įtaką sako įžvelgiantis ir valdančiosios koalicijos partnerės Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Ministrų kabinetas pirmadienį priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.
„Įstatymas numato tokį finansavimą, Vyriausybė vykdo įstatymą. Partijos yra svarbus demokratijos instrumentas. Jei partijų nefinansuos valstybė, jas finansuos oligarchai arba gretimos valstybės“, – BNS premjero poziciją trečiadienį perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.
Susisiekimo ministras E.Masiulis, vadovaujantis Liberalų sąjūdžiui, teigė, kad partijos svarbios demokratijai plėtoti, o finansavimas iš biudžeto mažina galimybes interesų grupėms daryti įtaką partijoms.
„Norint stiprinti Lietuvoje demokratiją, kad ir kaip tos partijos būtų nemėgstamos, manau, finansavimas iš biudžeto mažina galimybes partijoms būti veikiamoms verslo interesų grupių“, – BNS sakė E.Masiulis.
Prieštarauti Vyriausybės sprendimui skirti lėšų kompensuoti rinkimų kampanijos išlaidoms neskubėjo ir opozicija.
Susisiekimo ministras E.Masiulis, vadovaujantis Liberalų sąjūdžiui, teigė, kad partijos svarbios demokratijai plėtoti, o finansavimas iš biudžeto mažina galimybes interesų grupėms daryti įtaką partijoms.
„Pats sprendimas, pati idėja yra teisinga, nes valstybės finansavimas mažina privataus finansavimo poreikį ir tam tikra prasme didina politinių jėgų nepriklausomybę“, – BNS sakė opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.
Tačiau sunkmečiu, pasak V.Mazuronio, „kai visi veržiasi ir mažinasi, tas taupymas turėtų būti analogiškas ir šioje srityje“.
Opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys tvirtino, jog sunkmečiu skiriamos sumos „yra diskutuotinos“. „Aš manau, kad tokiu atveju turėtų būti elgiamasi solidariai su gyventojais, reikia žiūrėti, ar tas kompensavimas pagal įstatymus privalomas, ar jo galime atsisakyti“, – BNS sakė V.Gapšys.
Įstatymas numato, kad politinės partijos turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą, jei nepadarė šiurkščių politinės kampanijos finansavimo tvarkos pažeidimų ir per nustatytą laikotarpį atsiskaitė už skolas.
Pagal įstatymą kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų buvo kompensuota tik vieną kartą, 2002 metais. Jo teigimu, konkrečias sumas, kurias gaus pavienės partijos, nustatys Finansų ministerija.
VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Pagal įstatymą, kompensacijos partijoms paskirstomos proporcingai išlaidoms.
Asociacijai Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) vadovaujantis teisininkas Kęstutis Čilinskas sako, jog tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai ir iškreipia demokratinę sistemą.
„Tai nesuderinama su teisine sistema. Pagal Konstituciją, partijos neturi būti valstybinės, ir tai nėra valstybės institucijų dalis. Tai labai stabdo demokratinį vystymąsi, nes tik toms partijoms skiriami pinigai, kurios priklauso, sakykime, politiniam elitui, ir nėra jokios galimybės atsirasti naujiems judėjimams, kurie įsitvirtinusiam elitui galėtų sudaryti konkurencinę jėgą“, – BNS sakė K.Čilinskas.
Jis taip pat tvirtino, kad minėtos sumos partijoms skirtos „akivaizdžiai savivaldybių tarybų rinkimams, siekiant nukonkuruoti visuomeninius judėjimus“.
„Susidaro paradoksali situacija, kai visuomeniniai judėjimai, jų nariai, finansuoja savo oponentų, politinių partijų rinkimų kampaniją“, – sakė K.Čilinskas.
Pagal patirtas išlaidas valdančioji Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.
Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.
Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.
Valstybės biudžeto dotacija paskirstoma partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose, dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.
