Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vyresnių vaikų skiepijimas – dar tik ateities klausimas. O štai Kanada tai jau leido.
Trečiadienį Kanados sveikatos ministerija paskelbė davusi leidimą bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina skiepyti 12–15 metų paauglius, pranešė „Reuters“.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) maisto ir vaistų administracija (FDA) tokį sprendimą žada priimti „labai greitai“, anksčiau skelbta, kad kitą savaitę.
Tačiau Europoje procesas gali užtrukti dar gerą mėnesį.
Pirmadienį EVA pranešė jau pradėjusi svarstyti galimybę suteikti leidimą Bendrijoje 12–15 metų vaikus skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, bet sprendimą tikimasi priimti tik vasaros pradžioje.
„EVA praneš apie savo vertinimo rezultatus, kurių tikimasi birželį, nebent prireiks papildomos informacijos“, – pranešime žiniasklaidai rašė agentūros atstovai.
Iki šiol iš keturių Europos Sąjungoje įregistruotų vakcinų trimis galima buvo vakcinuoti tik suaugusius žmones, vienintelės „Comirnaty“ vakcinos gamintojai atliko tyrimus su paaugliais nuo 16 metų. Taigi registruojant buvo leista ja skiepyti ir šios amžiaus grupės gyventojus.
Bet „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos gamintojai žengė dar vieną žingsnį į priekį ir po atliktų klinikinių tyrimų kovo pabaigoje pareiškė, kad bendrovių sukurta vakcina yra saugi ir gerai apsaugo vaikus nuo 12 metų.
Birželio mėnesį, jei vakcinos saugumą patvirtins EVA, skiepyti ja vyresnius vaikus bus galima ir Europoje, įskaitant Lietuvą. Tačiau ar tam esame pasiruošę?
15min pasidomėjo, kuo paauglių skiepai svarbūs ir ar skubėsime Lietuvoje jais skiepyti vaikus, nepabaigę skiepyti suaugusių žmonių.
Ar Lietuva ruošiasi sprendimui?
Habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis teigė neabejojantis, kad birželį, kaip žada EVA, atsakymas dėl 12–15 metų vaikų skiepijimo „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina bus teigiamas bei greitai galėsime skiepyti paauglius Lietuvoje.
Tačiau profesorius kelė ir klausimų: ar Lietuva šio sprendimo apskritai laukia ir jam ruošiasi? Iš viešų diskusijų esą nepanašu, kad kas nors būtų daroma.
„Aš negirdžiu šiandien planų, kada numatoma skiepyti vaikus“, – pažymėjo jis.
Pasak profesoriaus, yra dvi esminės priežastys, kodėl atsiradus galimybei reikėtų tai daryti.
Pirma, dėl vaikų saugumo, kad ne tik abiturientai, bet ir 5–11 klasių mokiniai nuo kitų mokslo metų galėtų saugiai sugrįžti į mokyklas.
„Mes turime galvoti apie vaikus, kurie rudenį susirinks į mokyklą. Rugsėjo 1-ąją jie gal bus santykinai saugūs (koronaviruso sezoninis aktyvumas vasarą atslūgsta), bet ateis lapkritis, gruodis, sezoninio pakilimo laikas, iki kurio vaikai turėtų būti apsaugoti.
Todėl aš matau „Pfizer“ ar kitos vakcinos vaikams registravimo prasmę ES, bet kol kas nėra atsakymo, ką su ta vakcina darysim“, – kalbėjo jis ir pažymėjo, kad procesas priklauso nuo politinės valios.
Aš negirdžiu šiandien planų, kada numatoma skiepyti vaikus.
Antra priežastis, kodėl vaikų skiepijimas yra svarbus, pasak profesoriaus, yra noras pasiekti kolektyvinį imunitetą.
„Vaikai mūsų visuomenėje sudaro vos ne 20 proc., jeigu mes kalbame apie visuomenės imunitetą, apie ligų kontrolę mūsų valstybėje, tai neįmanoma be vaikų dalyvavimo“, – akcentavo V.Usonis.
Jam antrino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja, pulmonologė doc. dr. Lina Jankauskaitė.
„EVA svarstymai yra labai reikšmingi ir svarbūs. Vaikų skiepijimas yra svarbus, norint pasiekti kolektyvinį imunitetą. Be to, vaikų ir paauglių COVID-19 skiepai leistų jiems saugiai grįžti į edukacines įstaigas, taip mažinant tikrai rimtas ir augančias psichologines bei socialines problemas“, – 15min teigė ji.
„Pamiršti vaikai“
„Manau, vaikai apskritai yra pamirštami. Ir ypač šioje pandemijoje“, – akcentavo gydytoja pulmonologė.
Kadangi pandemijos pradžioje vaikų susirgimų dažnis buvo mažas, o susirgimo formos lengvesnės nei suaugusiųjų, iki šiol išliko nuostata, kad jie kone saugūs, mano docentė.
„Tačiau ligos veidas keičiasi, – pažymėjo gydytoja. – Vaikai ir paaugliai nebėra tie, kurie neserga ar serga lengviau.“
Jos teigimu, gydytojai mato, kad sunkiai sergančiųjų COVID-19 pacientų amžius jaunėja, vaikų, sunkiau sergančių šia liga, – daugėja.
Vaikai ir paaugliai nebėra tie, kurie neserga ar serga lengviau.
„Amerikos pediatrų asociacijos duomenimis, net 21 proc. naujų COVID-19 atvejų sudaro vaikų susirgimai. Europoje – taip pat, pavyzdžiui, Nyderlandai stebi didžiausią susirgimų šuolį amžiaus grupėje iki 12 metų, Izraelio, Italijos duomenys – panašūs. Izraelio duomenimis, net ketvirtadalis naujų COVID-19 atvejų yra vaikų iki 10 metų amžiaus grupėje“, – argumentavo L.Jankauskaitė.
Tam, kad vaikai, kalbant apie koronavirusą, yra savotiškai pamiršti, pritarė ir profesorius V.Usonis.
Pasak jo, apie vaikus ir paauglius tiesiog nekalbama, be to, sakoma, jog sprendžiamos senjorų bėdos, skubama skiepyti rizikos grupes, o vaikai gali palaukti.
„Vaikai neturi palaukti, jie turi gauti tai, kas jiems priklauso“, – pažymėjo medicinos mokslų daktaras Vytautas Usonis.
Pastebimi šalutiniai požymiai
Jo teigimu, negalima nuneigti, kad vaikai dažniau serga lengvesne COVID-19 forma, tačiau klaidinga manyti, kad virusas jiems nepavojingas.
Neretai vaikai, net ir persirgę lengva forma, jaučia ilgalaikius ligos padarinius.
„Laimei, jie serga lengviau, nors pasitaiko sunkių ir labai sunkių formų. Čia kaip loterija. Bet šiandien vis daugiau kalbame apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius vaikams po COVID-19, net labai lengvai persirgusių.
Taip, jie nemiršta ir nedūsta, kaip būna su suaugusiais, bet jeigu jiems iki pusės metų ar dar ilgiau išlieka vadinamos kognityvinės funkcijos sutrikimas, jeigu jie blogiau mokosi, jeigu tai turi įtakos jų raidai, tai yra didelį susirūpinimą keliantys dalykai“, – apie skiepijimo reikšmę vyresniems nei 12 metų vaikams kalbėjo profesorius.
Vaikai neturi palaukti, jie turi gauti tai, kas jiems priklauso.
Gydytoja L.Jankauskaitė papildė, kad COVID-19 liga gali turėti įtakos jaunų pacientų plaučių funkcijos sumažėjimui (esant plaučių pažaidai) ir kitiems sutrikimams, kurių ilgalaikiai padariniai nėra žinomi.
„Liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, nuovargis, raumenų, kaulų skausmai, nerimas, kiti psichologiniai emocijų sutrikimai, toliau apriboja vaikų integraciją, socializaciją. Kadangi šie pablogėjimai yra banguojantys, besitęsiantys, nukenčia vaiko gyvenimo kokybė, sutrinka jo kasdienė veikla, edukacija“, – komentavo ji.
Be to, anot jos, virusui mutuojant, kyla papildomi iššūkiai.
„Deja, naujų mutacijų fone vaikų sergamumas didėja, taip pat gausėja sunkių COVID-19 ligos formų ir dažnėja aprašomi po-kovidiniai sutrikimai, kurie vaikus dar labiau izoliuoja.
O to galima būtų išvengti vakcinacija, nes specifinio prieš-covidinio gydymo kol kas nėra. Manau, kad šiuo metu tikrai svarbi kiekviena grupė, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, kad būtų sumažintas sergančiųjų skaičius, kad būtų galima sugrįžti į artimas buvusioms gyvenimo sąlygas“, – apibendrino L.Jankauskaitė.
Laiko „ateities klausimu“
Šiuo metu pagal prioritetines grupes skiepijami vyriausi bei lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai. Suskiepijus vyriausias amžiaus grupes, leidžiamasi žemyn ir skiepijami jaunesni gyventojai.
Gegužės mėnesį turėtų prasidėti ir masinė vakcinacija.
Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys, gegužės 10 dieną Lietuva startuos su vieninga 55 metų ir vyresnių asmenų vakcinacija, o vėliau kas savaitę nuo COVID-19 bus skiepijamos vis jaunesnės žmonių grupės.
Tačiau vaikų skiepijimas, pasak jo, tik ateities klausimas, nes kol kas dar tik vykdomi tyrimai.
„Dėl vaikų vakcinavimo ši tema kovido kontekste yra dar tik tyrimų procese. Čia, matyt, yra ateities klausimas“, – sakė A.Dulkys.
„Kiek žinau, dar nėra numatyta nė vienos vakcinos registracijos dokumente galimybės skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus. Kol tai nėra padaryta, apie tai nėra net kalbos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tai, kad šis klausimas nėra plačiai diskutuojamas, rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymas.
Jame teigiama, kad vakcina galės būti skiriama jaunesnio amžiaus gyventojų grupei tik tuomet, kai bus pakeistos vakcinos registracijos sąlygos, o šį sprendimą po EVA vertinimo turės pateikti Europos Komisija.
Klausiant apie prioritetines grupes ir ar paaugliai po EVA leidimo būtų skiepijami greičiau, siekiant juos saugiai grąžinti į mokyklas, atsakymas nebuvo pateiktas.
Tuo metu Ontario – daugiausia gyventojų turinčios Kanados provincijos – sveikatos ministrė Christine Elliott teigė, kad pas juos planuojama antrąja doze mokinius paskiepyti iki rugsėjo mėnesio, rašo Kanados dienraštis „Ottawa Citizen“.
Gali susidaryti stipresnis imunitetas
Klinikiniai tyrimai inicijuojami ir su jauniausiais gyventojais.
„BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ teigė, kad iki rugsėjo tikimasi atlikti klinikinius bandymus ir su vakcinomis, skirtomis vyresniems nei šešių mėnesių kūdikiams.
„Liepą galėtų būti gauti pirmieji 5–12 metų asmenų rezultatai, o rugsėjį – jaunesnių vaikų rezultatai“, – pažymėjo U.Sahinas bei pridūrė, kad įvertinti gautus duomenis reikės maždaug mėnesio.
„Jei viskas bus gerai, kai tik bus įvertinti duomenys, galėsime pateikti paraišką dėl vakcinos patvirtinimo visiems atitinkamos amžiaus grupės vaikams skirtingose šalyse“, – sakė U.Sahinas.
L.Jankauskaitė, paklausta, ar vaikams gali susidaryti kitoks imunitetas, nei suaugusiems, teigė, kad tam prielaidų yra.
„Jau dabar pastebėta, kad grupėje nuo 12–15 metų imuninis atsakas į šią vakciną buvo stipresnis, o efektyvumas didesnis nei vyresnėje grupėje. Tačiau šalutinės reakcijos – nesiskyrė“, – teigė ji.
Pasak jos, galime kelti hipotezę, kad ir jaunesnei – 6 mėnesių – 11 metų amžiaus grupei imuninis atsakas gali šiek tiek skirtis.
„Pagrindinis klausimas yra vakcinų dozėse, revakcinacijoje. Gali būti, kad dėl stipresnio imuninio atsako užtektų ir vienos vakcinos dozės mažiems vaikams. Bet tą atsakys tolesni vakcinų saugumo, toleravimo bei imunogeniškumo tyrimai, kurių rezultatų netruksime sulaukti“, – 15min sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja.
Gali būti, kad dėl stipresnio imuninio atsako užtektų ir vienos vakcinos dozės mažiems vaikams.
„BioNTech“ ir „Pfizer“ produktas yra sukurtas pasitelkiant naują iRNR technologiją. Praėjusių metų pabaigoje „Comirnaty“ tapo pirmąja Vakarų šalyse patvirtinta vakcina nuo COVID-19.
Tyrimus dėl paauglių ir vaikų skiepijimo yra pradėję ir kitų vakcinų gamintojai.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
