Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2014 04 17

Jeigu Rusija užpultų: Vilnius slėptuvių nebeturi – vilniečiams nuo bombų tektų glaustis mokyklų rūsiuose

Su nerimu stebint tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje, vis dažniau klausimas – kur tektų slėptis, jeigu karas pasiektų ir Lietuvą. Vilniuje nuo sovietų okupacijos laikų yra ne viena slėptuvė, tačiau atkūrus Nepriklausomybę jas imta privatizuoti, o ir savivaldybei tebepriklausančios seniai pamiršo, kas yra geras šeimininkas. Be to, pasikeitė ir įstatymai. Dabar tokios slėptuvės skirtos tik valstybės tarnautojams. Visiems kitiems mirtingiesiems lieka mokyklų sporto salės ir rūsiai.
Slėptuvė Vilniaus mieste, Geležinio Vilko gatvėje
Slėptuvė Vilniaus mieste, Geležinio Vilko gatvėje / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nuotraukoje – slėptuvė Geležinio Vilko gatvėje. Neatrodo, kad tokiame pastate įmanoma pasislėpti net nuo paprasto pavasarinio lietaus ir žvarbesnio vėjo.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė dar turi 12 slėptuvių. Nuo pernai sausio parduotos septynios.

Pagal Civilinės saugos įstatymą slėptuvė skirta gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą ekstremalių situacijų ir karo metu. Gyventojams skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai, – paaiškino M.Taraškevičius.

Tačiau sostinės savivaldybė neslepia – pastatai, nors ir tebevadinami slėptuvėmis, tokios funkcijos atlikti neprivalo.

„Šiuo metu „slėptuvė“ yra tik patalpų pavadinimas, nes jos neturi jokio ypatingo statuso, nėra reikalavimo–įpareigojimo pasirašyti slėptuvės apsaugos ir priežiūros sutarties ar pan., todėl neturėtų būti kliūčių pakeisti patalpų paskirtį“, – į klausimą, ar, nusipirkus tokį objektą, jame galima įsirengti ką nors kita, atsakė Vilniaus savivaldybės atstovai.

Anot Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjo Martino Taraškevičiaus, šie statiniai privatizuojami remiantis Vyriausybės nutarimu, tačiau net ir likusios savivaldybei tinkamai neprižiūrimos – tam paprasčiausiai trūksta lėšų.

„Teisiškai pasikeitė slėptuvės supratimas, anksčiau ji buvo skirta visiems gyventojams, o dabar pagal Civilinės saugos įstatymą slėptuvė skirta gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą ekstremalių situacijų ir karo metu. Gyventojams skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai“, – paaiškino M.Taraškevičius.

O patalpos, skirtos kolektyvinei gyventojų apsaugai, yra ne kas kita, kaip mokyklų, vaikų darželių sporto salės, rūsiai. Iš viso Vilniaus savivaldybės interneto puslapyje skelbiamame sąraše tokių pastatų yra 129. Juose prieglobstį galėtų rasti daugiau nei pusė milijono gyventojų. Tiesa, laikiną – kol būtų evakuoti.

„Tam dažniausiai pasirenkamos mokyklų salės arba rūsiai, kur galima būtų uždengti langus, kitaip apsisaugoti, kur būtų galima sutelkti žmones, aprūpinti juos maistu, būtų įrengtos dušų kabinos, tualetai, kad žmonės galėtų kažkurį laiką gyventi, po to jie būtų evakuoti“, – teigė M.Taraškevičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Slėptuvės Vilniaus mieste
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Slėptuvė Vilniaus mieste, Geležinio Vilko g.

Jeigu tokios sąlygos jūsų netenkina, galite įsigyti slėptuvę patys. Šio mėnesio Vilniaus savivaldybės privatizuojamų objektų sąraše kaip tik viena tokia slėptuvė yra – Savanorių pr. 11. 154,58 kv.m ploto, įrengta 4 aukštų mūrinio pastato rūsyje. Pradinė objekto kaina – 24,9 tūkst. Lt. Aukcionas numatytas po šv. Velykų – balandžio 23 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos