Pažymos negavo
Vakcinuotis negalinčiam Vilniaus universiteto studentui Rimgaudui Šimukauskui diagnozuotas kraujo krešėjimo sutrikimas – hemofilija. Galimybių pasą jam pavyko gauti tik dėl to, kad neseniai persirgo koronavirusu.
Tačiau vaikinas teigia, kad negalėjimo skiepytis pažymos gydytojai jam taip ir nesuteikė.
„Sergu liga, dėl kurios neaišku, kaip į skiepą sureaguotų mano organizmas, todėl daktarai patarė nesiskiepyti. Tai – hemofilija, kitaip tariant, kraujo nekrešumas.
Daktarai minėjo, kad arba testuotis belieka ir tą galimybių pasą pagal testą išsiimti, arba tiesiog gyventi. Bet man tos pažymos neišdavė, pasakė, kad nėra galimybės“, – pasidalijo vaikinas.
Rimgaudas teigia – jeigu jis nebūtų persirgęs koronavirusu, nebūtų gavęs galimybių paso, o kadangi gydytojai jam neišrašė negalėjimo vakcinuotis patvirtinančio dokumento, vaikinui būtų tekę kiekvieną kartą testuotis už savo pinigus.
Neskiepija, jeigu asmuo turėjo kontraindikacijų
Santaros klinikų alergologė-klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė sako, kad „yra vadinamosios specifinės kontraindikacijos būtent tam skiepui“.
Jeigu žmogus, kuris paskiepijamas nuo tam tikros ligos, patiria nepageidaujamą padidėjusio jautrumo reakciją, tuomet ir abejojama, ar tokį žmogų galima pakartotinai skiepyti.
„Hemofilija gali kelti tam tikrų problemų, kai yra leidžiami vaistai į raumenis. Tai priklauso, žinoma, nuo pačios ligos stadijos, dėl to, kad leidžiama į raumenis ir gali susidaryti didelės hematomos, didelės kraujosruvos.
Kita problema yra ta, kad gydytojai irgi yra žmonės ir dažnai kalba ne visai pagrįstai, kaip ir šito vaikino atveju. Tai tas, kas jam pasakė, kad jis negali skiepytis, na, tai prašom ir išduokite dokumentą, kad jisai negali skiepytis. Į e.sveikatą įveskite kontraindikacijos kodą“, – teigė L.Malinauskienė.
Anot Santaros klinikų gydytojos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėtų palengvinti šeimos gydytojo darbą: „Kadangi visas ligas geriausiai žino šeimos gydytojas, tai ir galėtų suteikti teisę gydytojui tą pažymą išrašyti. Nes sutikime, kad gydytojas alergologas, kuris yra siauros specializacijos gydytojas, negali žinoti, kokiomis ligomis pacientas serga, kada tos ligos pasitrauks ir pan.“
Įžvelgia grėsmę
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistės Birutės Kavaliauskienės teigimu, skiepytis negalintys asmenys kelia pavojų visuomenei, kadangi susidaro prielaida koronaviruso infekcijai plisti.
Visuomenės sveikatos požiūriu, tai yra tikrai labai rimta situacija. Ir nepatogumas yra ne vien tik tam žmogui, bet ir visai visuomenei, nes taip atsiranda prielaidų virusui plisti. Taip gali susidaryti grandininė reakcija – ligos, mirtys ir visos kitos iš to išplaukiančios pasekmės“, – sakė B.Kavaliauskienė.
Anot SAM, asmenims, negalintiems vakcinuotis dėl pagrįstų medicininių priežasčių, yra išrašoma pažyma, kuri suteikia galimybę nemokai testuotis. Tačiau 15min gavo pranešimų neva neigiamo testo pažymą kartais yra gaunama pasibaigus jos galiojimo laikui.
„Suprantame, kad mobiliuosiuose punktuose dirba tie patys specialistai, kurie atlieka ir vakcinaciją, ir dirba gydymo įstaigose su COVID-19 ligoniais ir kitais pacientais. Todėl tų žmogiškųjų išteklių poreikis ir trūkumas mobiliuosiuose punktuose yra labai jaučiamas, kadangi, kaip ir minėjau, savivaldybėms yra nustatyta pareiga užtikrinti tam tikrus terminus, per kuriuos jie turėtų skirti vietas besikreipiantiems asmenims.
Mes nuolat bendraujame su savivaldybėmis ir girdime tas problemas, kurių pagrindinė priežastis, kaip ir sakiau, yra žmogiškųjų išteklių trūkumas“, – teigė SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja Monika Girdvainytė.
Penktadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje bent viena skiepo doze yra vakcinuota daugiau nei 1,732 mln. gyventojų. Iš tų, kurie iki šiol nesiskiepijo, nedidelė dalis yra negalinčių to padaryti.
