Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2011 02 07

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jeronimas Milius: Lietuvoje maistas neužnuodytas chemikalais, tačiau pasitikėjimu piktnaudžiaujama

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jeronimas Milius neigia mitus, kad maistas Lietuvoje užterštas chemikalais, tačiau pripažįsta, jog prekybininkai kartais piktnaudžiauja vartotojų pasitikėjimu, o ekologiškų produktų sertifikavimo sistema nėra tobula.
Maisto produktai
Maisto produktai / „15 minučių“/Eriko Ovčarenko nuotr.

Interviu savaitraščiui „Veidas“ J.Milius sakė, kad ir pati tarnyba kartais klysta, o taip nutiko su „Nestle“ gaminamomis tyrelėmis vaikams „Gerber“, kurios nebuvo tinkamai pažymėtos.

„Nei Vokietijos, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia prekiauti vyresniems nei šešių mėnesių kūdikiams skirtu maistu su mechaniškai atskirtos mėsos priedais. Galbūt Vokietijoje tai nebuvo daroma dėl kokybei reiklesnės rinkos. Pripažįstu mūsų klaidą – nepastebėjome, kad tyrelės tinkamai nepažymėtos, jų prekyba sustabdyta tik po žiniasklaidos pranešimų“, – teigė J.Milius.

Jis kategoriškai paneigė, kad grūdų, miltų ar duonos mėginiuose Lietuvoje kada nors buvo rasta glifosato, kuris susidaro nuo piktžolių purškiant laukus raundapu, pėdsakų.

„Taip, šį chemikalą, kitaip dar vadinamą raundapu, leidžia naudoti Europos Sąjungos taisyklės, neabejoju, kad juo piktžoles naikina kai kurie turtingesni Lietuvos ūkininkai. Mano asmenine nuomone, tai bloga praktika, bet, kartoju, ES tai nedraudžiama, o moksliniai tyrimai nurodo, kad glifosatas suyra per 10 dienų. Žinote, ką atšauna herbicidus naudojantys ūkininkai? Kad nenaudojant jokių chemikalų javus puola grybelis, gaminantis žmogui itin pavojingus mikotoksinus, kurie, priešingai nei neorganinis glifostas, nė nesuyra“, – teigė Veterinarijos tarnybos vadovas.

Jis patvirtino, kad Baltijos jūroje randama nuodingo dioksino, kuriuo užkrėstos čia sugaunamos žuvys, tačiau jo kiekis neviršija ES leistinų normų.

„Kai kuriuose riebiųjų žuvų – Baltijos šprotų, silkių, menkių mėginiuose randama dioksino pėdsakų, bet jo kiekis neviršija ES nustatytos leistinos normos. Labiausiai užteršta jūra ties Kaliningrado sritimi, tad visai logiška, kad pas mus patenka žuvų iš ten. Žinodamas šią informaciją – ji vieša, skelbiama mūsų tinklalapyje – pats mieliau renkuosi Lietuvos ežerų ešerius ar upėtakius“, – sakė J.Milius.

Jis paneigė, kad į Lietuvos rinką iš Vokietijos praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje pateko dioksinu užterštų grūdų, mėsos, kiaušinių.

„Kliedesiai. Kilus panikai, patys atlikome aštuonis neplaninius vokiškos mėsos tyrimus – dioksino neradome. Tai jau buvo papildomos priemonės, nors Vokietijos Vyriausybė buvo patikinusi, kad į Lietuvą nepateko jokios produkcijos iš dioksinu užnuodytų jos ūkių, – tokių siuntų nukeliavo tik į Lenkiją ir Čekiją“, – tikino J.Milius.

Pasak jo, užteršta mėsa buvo iš karto izoliuota ir utilizuota. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos