„Jungtinė Karalystė daro viską norėdama padėti Ukrainai prieš V.Putino pasirinktą karą. Mes turime užtikrinti, kad šis baisus V.Putino sumanymas žlugtų ir jo ambicijos būtų sustabdytos“, – per spaudos konferenciją Vilniuje ketvirtadienį po susitikimo su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais sakė L.Truss.
Ji taip pat pažymėjo, kad Baltijos šalys „žino, kas pastatyta ant kortos, ilgą laiką gyvenę Rusijos agresijos šešėlyje“.
„Aš žaviuosi jūsų drąsa. O mes dirbame kartu dėl dviejų siekių: pirma, V.Putinas turi pralaimėti Ukrainoje, mes padedame Ukrainai apsiginti, mūsų gynybiniai ginklai iš JK dabar naudojami sustabdyti rusų tankams, antra, mes turime sustabdyti agresiją, mes stipriname NATO rytinį flangą ir prisidedame prie Europos saugumo per JK vadovaujamas ekspedicines pajėgas“, – kalbėjo JK atstovė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad „nebegalima eiti pusę žingsnio, turime padaryti viską, kad Ukrainą pasiektų tiek politinė, tiek finansinė, tiek ir ginkluota pagalba, kurios Ukrainai šiandien reikia“.
Jis taip pat pabrėžė, kad gynybinė pagalba, kurios reikia Baltijos šalims, turi pereiti „nuo atgrasymo prie gynybos, taigi tam reikalingas ir politinio požiūrio pokytis, ir praktinės priemonės“.
„Jos reikalingos visoms trims Baltijos šalims, kad sumanęs patikrinti NATO atsparumą šiame regione agresorius gautų atsaką iš karto“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Ministrai Vilniuje aptarė Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos šiai šaliai būdus.
Diplomatijų vadovai taip pat kalbėjosi apie Baltijos šalių saugumo situaciją, gynybos stiprinimą.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti rytų Aljanso gynybą.
