Slenkantis Gedimino kalnas koreguoja naujametinius Vilniaus planus. Šiemet atsisakyta fejerverkų įžiebiant Kalėdų eglę Katedros aikštėje. Pasak mero Remigijaus Šimašiaus, taip nuspręsta nenorint dar labiau pakenkti Gedimino kalnui. Todėl ir per Naujuosius fejerverkai bus šaudomi ne šio kalno prieigose.
Miestas nori, direkcija nesutinka
„Bus fejerverkai, tik kiek kitaip organizuoti, kad nebūtų pakenkta kalnui, ne iš Katedros aikštės, nes iš aikštės būtų per daug neatsakinga tai daryti. Greičiausiai fejerverkai bus šaudomi nuo Trijų kryžių kalno, nuo toliau. Iš vienų kampų gal geriau matysis, iš kitų – blogiau, bet taip šaudyti, kad vibracija sklistų į Gedimino kalną, tikrai būtų neatsakinga ir negalima“, – trečiadienį kalbėjo meras.
Tačiau tam pasipriešinti suskubo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, kurio teritorijoje yra šis kalnas, direktorė A.Kasperavičienė, teigdama, kad Trijų kryžių (Kreivajame) kalne irgi formuojasi nuošliaužos. „Antras dalykas – kalno papėdėje yra Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencija. Trijų kryžių kalnas yra seisminė zona, kurioje fiksuojama įvairių vibracijų, todėl rezidencijoje skilinėja stiklai“, – teigė A.Kasperavičienė.
Direktorei dėl to, kad fejerverkai nuo šiol kalno nėra pati geriausia mintis, linkęs pritarti ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovas J.Satkūnas, nors jis pripažįsta, jog tikslių matavimų, kaip fejerverkų sukeliama vibracija veikia aplinkinius pastatus ar kalnus, nėra.
Tyrimai nedaryti
„Tiesioginių tyrimų duomenų neturime, kaip galima būtų susieti deformaciją ir nuošliaužų formavimąsi su fejerverkais. Tokių stebėjimų nėra, todėl vienareikšmiškai teigti, kad turės ar neturės įtakos, yra sudėtinga. Galima tik bandyti spėti“, – sakė J.Satkūnas.
Dr. Sonata Gadeikytė, dirbanti Vilniaus universiteto Inžinerijos ir geologijos katedroje ir parašiusi disertaciją apie transporto vibracijų įtaką statiniams, tyrė, kaip Senamiestyje pastatus gali veikti transporto sukeliama vibracija.
„Paklausiau jos ir, jos teigimu, nesinorėtų, kad ant Trijų kryžių kalno aikštelės fejerverkai būtų. Ten yra gana aktyvi nuošliauža, dešiniajame Vilnios šlaite, beveik virš Nyderlandų ambasadoriaus rezidencijos. Todėl negalime paneigti, kad fejerverkas sudrebins“, – sakė Geologijos tarnybos direktorius.
Dar vieną tyrimą atliko akademikas Genadijus Kulvietis, kuris matavo transporto, važiuojančio Arsenalo gatve, daromą įtaką Nacionaliniam muziejui ir Gedimino kalnui.
„Turiu Mokslų akademijos darbo grupės protokolą, tai transporto keliamos vibracijos įtaka yra nežymi. Akademikas yra atlikęs tokius matavimus. Tačiau kokią vibraciją gali sukelti fejerverkai, reikėtų tirti, dabar tik spėlioti galima“, – teigė J.Satkūnas.
Jo išvada dėl fejerverkų – gal geriau nereikėtų: „Lyg neturėtume kitos vietos. Yra Tauro kalnas, Stalo kalnas. Žinoma, nuo Trijų kryžių aikštelės matomumas būtų pats geriausias, bet manytume, kad nereikėtų.“
„Kalėdų sostinėje“ programoje joks naujametinis renginys bent kol kas nėra numatytas. Paprastai fejerverkai per Naujuosius į dangų kildavo iš Katedros aikštės prieigų.
