Pasak jo, tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.
„Mano manymu, tik turėdami mišrią kariuomenę sugebėsime vienu metu išlaikyti aukštoje parengtyje Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgas, būti pasirengę savarankiškai pasipriešinti ginkluotos agresijos atveju, išlaikyti reikiamą kariuomenės parengtojo rezervo dydį ir užtikrinti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą“, – BNS sakė kariuomenės vadas. Jo komentarą raštu perdavė atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Šioms užduotims vykdyti turėtume toliau vystyti ir profesinės karo tarnybos kariais komplektuoti Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas", formuoti antrąją – motorizuotąją pėstininkų brigadą, kurią sudarytų tiek profesionalai, tiek ir šauktiniai, bei toliau aktyviojo rezervo karių pagrindu vystyti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, teigė J.V.Žukas.
Per ateinantį penkmetį, anot J.V.Žuko, kariuomenė planuoja suformuoti 15-17 tūkst. karių rezervą, tuo metu ilgalaikėje perspektyvoje siekiamybė yra turėti apie 24 tūkst. karių rezerve. Tokiu būdu parengtasis rezervas būtų triskart didesnis nei reguliariosios pajėgos.
„Kitaip tariant, būtų gerai turėti dvi kariuomenes: vieną reguliarią, dėvinčią karines uniformas, kitą – tris kartus didesnę – taip pat parengtą, bet taikos metu dėvinčią civilius rūbus“, – sakė J.V.Žukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad geopolitinė situacija Europoje išlieka „įtempta ir sunkiai prognozuojama“.
„Grėsmės niekur nesitraukia, tikėtina nepasitrauks ir po penkerių metų.
Grėsmių spektras nemažės, todėl yra ir bus poreikis nuolat turėti kariais užpildytus vienetus ir reikiamo dydžio parengtąjį rezervą, skirtą valstybės gynybos poreikiams tenkinti.
Priešiškos pajėgos vykdydamos agresiją juk gali pasinaudoti netikėtumo faktoriumi ir apsunkinti mobilizacijos vykdymą“, – sakė kariuomenės vadas.
„Tokiomis aplinkybėmis, realiai kalbant, kad ir minimaliai apmokyti karo prievolininkus tiesiog nebūtų laiko ir sąlygų, todėl rezervo pajėgumų stiprinimas ir jų integracija į reguliariuosius vienetus yra vienas iš mano prioritetų vystant Lietuvos kariuomenę“, – pridūrė jis.
Seimas šį pavasarį Valstybės gynimo tarybos siūlymu grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją – Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Grąžinus šaukimą siekiama parengti rezervą ir kariais užpildyti kariuomenės dalinius.
Tuomet valdžia skelbė, kad privalomoji karo tarnyba grąžinama penkeriems metams, kasmet į tarnybą pašaukiant 3-3,5 tūkst. karo prievolininkų.
Per penkerius metus planuojama užpildyti batalionus kariais apie 90-100 procentų.
Per penkerius metus planuojama užpildyti batalionus kariais apie 90-100 procentų.
Kariuomenės vadas teigia, kad be šauktinių tai padaryti galbūt ir būtų įmanoma, tačiau tam reikėtų sukurti tokias sąlygas, kad kario profesija būtų itin patraukli finansiškai.
„Tik kiltų klausimas, ar toli nueitume su tokia kariuomene, kurią motyvuotų vien materialinis atlygis? Be to, liktų neišspręstas ir parengtojo kariuomenės rezervo formavimo klausimas“, – teigia J.V.Žukas.
Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, jog po penkerių metų nereikėtų atsisakyti šaukimo į kariuomenę.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vengia tiesioginio atsakymo, ar šaukimas į kariuomenę reikalingas ir po penkerių metų.
Šį rudenį Seimas turėtų priimti teisės aktą, kuriame būtų nustatyta ilgalaikė programa dėl privalomosios karo tarnybos, rugsėjį yra sakęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Aktyvųjį rezervą Lietuvoje sudaro 2,5 tūkst. asmenų.
