Tėvai sako, kad Lietuvoje dabar ypač daug dėmesio skiriama smurto prieš vaikus prevencijai, stebimos šeimos, o, esant nesaugiai aplinkai, vaikai iš šeimos paimami. Tačiau kai smurtą vaikas patiria ne namuose, o mokykloje – saugi aplinka vaikams operatyviai nėra užtikrinama.
Dvi mergaitės grįžo sumuštos
Į šeštąją minėtos gimnazijos klasę vaikas atėjo mokytis nuo šių mokslo metų, o problemos, pasak tėvų, prasidėjo maždaug nuo naujųjų metų.
„Visų pirma vaikai pradėjo skųstus, kad sugadintas mokinio pažymėjimas, paskui – sumušta mergaitė, po to – dar viena“, – sakė jonavietė.
Dėl vaiko elgesio kalbėta ir susirinkimo mokykloje metu, taip pat kreiptasi į policiją.
Kai mokykloje vyko tėvų ir vaikų susirinkimas, kuriame ir buvo kalbama apie berniuko elgesį, visi vaikai trumpam buvo paprašyti išeiti iš klasės – kad auklėtoja galėtų pasikalbėti su tėvais.
„Maždaug po dešimties minučių dvi mergaitės grįžo sumuštos: vienai trenkė, kitai taip pat trenkė. Mergaitės jo bijo, jis dažnai kartoja „gausi į galvą“.
Mūsų mokyklos vadovas nėra veiklus žmogus, o policija sako, kad atlieka tyrimą, kuriam reikia laiko.
Bet mums vaikus į mokyklą reikia leisti jau dabar. Nejau lauksime, kol įvyks tragedija, ir tada imsimės priemonių?“ – kalbėjo vienos mokinės mama.
Pagalbos reikia visai klasei
Pasak jonavietės, jiems nuolat kalbama apie to vaiko teises, tačiau niekas nekalba apie tai, kokias teises turi kiti šios klasės mokiniai.
„Pavasarį bus rašomi standartizuoti testai, kuriems vaikai nespės pasiruošti. Yra išbalansuotas mokymosi procesas, klasėje – nuolatinis triukšmas, o pusę pamokos mokytoja bando įvesti klasėje drausmę, vietoje to, kad dėstytų pamoką“, – kalbėjo moteris.
Ji sako puikiai suprantanti, kad šiam vaikui reikalinga pagalba, tačiau, jos teigimu, kol kas niekas nekalba apie tai, kad kenčia likę vaikai, kad pagalbos reikia klasei.
„Man susidaro įspūdis, kad įstatymai gina tik tą, kuris smurtauja, o ne tuos, kurie nuo jo kenčia“, – sakė jonavietė.
Smurtavo ir prieš klasiokės mamą
Pasak jonavietės, vienai sumuštai mergaitei ant veido buvo mėlynė, o mokyklos vadovybė jos tėvams pasiūlė vaiko kurį laiką neleisti į mokyklą.
Jonavietė pasakojo, kad sumuštos mergaitės mama po kelių dienų pati atėjo į mokyklą ir sėdėjo pamokose, tačiau per pertrauką, tarp vaikų kilus konfliktui, šeštokas jai trenkė į veidą.
„Daugiau detalių nežinau, tik žinau, kad tą dieną mokykloje buvo policija. Mano dukra yra pasakiusi: aš nebenoriu eiti į mokyklą“, – kalbėjo moteris.
Vaikų tėvai ėmė rinkti parašus, kad šis vaikas būtų iškeltas iš klasės, tačiau kol kas sprendimo nėra.
„Kai pamatėme, kad niekas nevyksta, kreipėmės į savivaldybės švietimo skyrių. Mus informavo, kad sudaryta grupė, vyksta tyrimas, teikiama pagalba.
Bet, kaip ir sakiau, vaikus į mokyklą mes turime leisti dabar. Mes sakėme: mums nesvarbu, kokia pagalba ir kaip teikiama tam vaikui, mes jaudinamės dėl savo vaikų. Ir dėl jų saugumo, ir dėl to, kad krenta mokymosi rezultatai“, – sakė moteris.
15min kreipėsi į progimnaziją, tačiau mokyklos vadovybė savo komentaro nepateikė.
Savivaldybės atstovas: darome viską, kas įmanoma
Jonavos rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Žebrauskas, teigė, kad imtasi visų įmanomų priemonių.
„Yra sudaryta komanda, kurioje yra ir psichologai, ir VDU mediatorė, kiti specialistai. Dirbame visais įmanomais frontais.
Vedamos pamokos, kuriose dalyvauja ir specialistais. Darome viską, kas įmanoma, kad suteiktume pagalbą ir vaikui, ir visai klasei, kuriai pagalbos taip pat reikia.
Tokių vaikų – sunkaus elgesio – yra daug, ir jų daugėja. Gal tai lemia ir gyvenimo tempas, ir materialinė padėtis, tai, kad vienas iš tėvų išvažiavęs į užsienį, ir kita socialinė aplinka – priežasčių yra labai daug.
Tai sunkiai sprendžiamos problemos, o vieno vaiko problemą anksčiau teko spręsti net dvejus metus. Tai ilgas darbas, kad pasikeistų jo mąstymas, elgesys, o vaiko paimti iš klasės niekas negali.
Sprendžiant tokias problemos yra numatytos kompleksinės priemonės. Dirba ir vaiko gerovės komisijos specialistai, kurie gali taikyti jo priežiūros priemones ar nukreipti į socializacijos centrą“, – teigė V.Žebrauskas.
Policija tiria pranešimus
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė patvirtino, kad policija tiria pranešimus dėl smurto.
„Kovo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaukė moters pranešimo, kad minėtoje ugdymo įstaigoje jos dukra nukentėjo nuo bendraamžio.
Dar vienas pranešimas buvo gautas kovo 18 dieną, dėl to paties moksleivio galimai neteisėtų veiksmų pranešėjos atžvilgiu ugdymo įstaigoje.
Policijos pareigūnai į abu pranešimus nedelsiant reagavo. Šiuo metu atliekamas tyrimas, nustačius visas įvykio aplinkybes, bus priimtas procesinis sprendimas.
Dėl panašaus įvykio, kuomet ugdymo įstaigoje nuo bendraklasio nukentėjo mažametė, pranešimas buvo gautas ir praėjusių metų gruodžio 10 d.
Tada, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 3 p., buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi tokio amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Dėl tėvų elgesio su vaikais ir jų auklėjimo, priežiūros, taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų, todėl jie administracinėn atsakomybėn patraukti tuo metu nebuvo.
Policijos pareigūnai žinodami esamą situaciją bendravo visais įvykyje dalyvavusiais moksleiviais, jų tėvais, pedagogais ir mokyklos administracija. Su visais asmenimis bei vaikais buvo nuolat kalbama, teikiama prevencinė informacija apie tokio elgesio priežastis ir galimas pasekmės.
Kiekvienoje ugdymo įstaigoje nuolat organizuojamos ir vykdomos smurto ir patyčių prevencijos programos, prie kurių itin aktyviai prisideda ir policijos pareigūnai.
Visuomet tik įtarus, jog kuris iš mokinių patyria patyčias, ar turi kitų problemų, jis privalo nebijoti kreiptis pagalbos, kurią ugdymo įstaigose pirmiausia turėtų suteikti jos darbuotojai, t.y. pedagogai, klasės auklėtojos, psichologai, socialiniai darbuotojai.
Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato darbuotojai taip pat aktyviai lankosi ugdymo įstaigose ir organizuoja įvairius prevencinius projektus, siekiant ugdymo įstaigose kurti saugią aplinką moksleiviams“, – teigė J.Kazragytė.
