Klaipėdiečiams jau įprasta Joninių vakarą rinktis ant Jono kalno. Vandens ir augmenijos apsupty, degant kaitriam laužui čia švenčiama vasaros saulėgrįža, sveikinami Jonai, Janinos ir Jonės. Nors šventės forma įprasta, tačiau kasmet dalyviai pajunta naujas tradicijų interpretacijas, pamaloninami geriausių Lietuvos folkloro atlikėjų pasirodymais, vis gausiau įsitraukia į šventės vyksmą.
Šių metų Joninių šventės nuotaiką kurs tautiška kapelija „Sutaras“ iš Vilniaus, vadovaujama Antano Foko. Tai smagi folkloro entuziastų grupė, kurios klausant negali nepajausti kaimo muzikantų tradicijos, susipynusios su profesionalams būdingu preciziškumu. Smagias liaudies melodijas kapela griežia smuikais, armonikomis, klarnetais, cimbolais ir daugybe kitų instrumentų. „Sutaras“ klaipėdiečiams žada dovanoti pačius gražiausius savo repertuaro kūrinius. Joninių šventės dalyvius džiugins ir Klaipėdos miesto folkloro ansambliai: „Alka“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė, Jonas Petrauskas), „Kuršių ainiai“ (vad. Jolita Vozgirdienė, Alvydas Vozgirdas), „Kuršiukai“ (vad. Gabija Kochanskaitė, Alvydas Vozgirdas), „Alkiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė), „Vorusnėlė“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė) „Senoliai“ (vad. Elena Šalkauskienė, Jonas Petrauskas); Klaipėdos folkloro klubas „Šeimyna“ (vad. Danutė Krakauskienė).
Nuo seno tikima, kad Joninių išvakarėse surinkti žolynai turi magišką galią, gydo įvairias ligas, atneša laimę, išburia ateitį. Tai visais laikais buvo aktualu jaunimui. Kas į šventę atsineš savo surinktą lauko gėlių puokštę, galės iš žiniuonių lūpų išgirsti ateities pranašystes. Jono kalno šlaite bus galima pasimokyti vainikų pynimo, o juos nusipynus – išsiburti ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Šventės metu bus galima pasitikrinti savo ištvermę, vikrumą, stiprumą, dalyvaujant įvairiose tradicinėse rungtyse. Nugalėtojų laukia šventės rėmėjų įsteigti prizai. Daugybę Joninių papročių bus galima sužinoti klausant iškalbingosios papročių žinovės, renginio vedėjos Gražinos Kadžytės.
Joninės – vienintelė lietuvių šventė, kurioje itin svarbią vietą užima ugnis. Tikėta, kad stebuklinga ugnis įsikūnijusi šviesos kamuolyje – saulėje, gyvybės, šilumos šaltinyje. Laužų kūrenimas suvokiamas kaip pagelbėjimas saulei, stabtelėjusiai aukščiausiame dangaus taške, šviesti, pagarba jai. Jono kalne pirma šventės pradžios ugnies kibirkštis uždegs aukurą, kurio ugnį iki saulės laidos galės kurstyti klaipėdiečiai. Vėliau užsiliepsnojęs Joninių laužas palydės besileidžiančią saulę, o apeiginė ugnis, apvalys nuo piktųjų jėgų.
Artėjant vidurnakčiui šventės dalyviai bus pamaloninti įspūdingu ugnies reginiu – Jono kalną supančiame vandenyje išsiskleis Ugniniai paparčių žiedai ir sumirgės baltiškus saulės ženklus atkartojančios ugnies kompozicijos. Šį kulminacinį Joninių šventės reginį kurs viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ kolektyvas. Idėjų autorė Eglė Plioplienė.
