„Komitetas valstybei rekomenduoja užtikrinti, kad visi prieglobsčio prašytojai, taip pat ir tie, kurie atvyksta nereguliai ir dėl pavojaus, gautų informaciją apie prieglobsčio procedūras, teisinę pagalbą ir teisę prašyti prieglobsčio bei sulaukti individualaus vertinimo be diskriminacijos“, – rašoma Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose apie migrantų teisių užtikrinimą Lietuvoje.
Imtis šių priemonių rekomenduojama teisiniais būdais, taip pat ir keičiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.
Komitetas primena, jog sulaikymas pabėgėliams ir neteisėtiems migrantams gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, individualiai įvertinus šios priemonės būtinybę ir alternatyvas.
Taip pat Lietuvai rekomenduojama užtikrinti, jog apgyvendinimo vietose šie asmenys turėtų adekvataus maisto, drabužių ir kitų priemonių, sveikatos priežiūros, taip pat ir psichologinės, paslaugų.
Komitetas teigia suprantantis Lietuvai tenkančius iššūkius dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdžio, tačiau pabrėžia, jog nerimą kelia pranešimai apie incidentus ir „prieglobsčio prašytojų bei migrantų išsiuntimai neperžiūrėjus jų individualios situacijos, bei išstūmimo operacijos, kai atvykstantys prieglobsčio prašytojai ir migrantai, tarp jų – vaikai ir pažeidžiami asmenys, paliekami pasienyje baisiomis sąlygomis“.
Lietuvos Seimas kovą ėmėsi Vidaus reikalų ministerijos parengtų Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų, kurios įtvirtintų migrantų apgręžimą pasienyje, iki šiol vykdomą vadovaujantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu.
Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.
Vidaus reikalų ministrė teigia, kad pataisos „aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo“.
Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.
Įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į ESTT pernykštį sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Neteisėtai Lietuvos sieną kertantys iš Baltarusijos atvykstantys migrantai pradėti apgręžti 2021 metais, reaguojant į staigų atvykėlių skaičiaus šuolį.
Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.
