„Palapinių miestelis – laikina priemonė, kuri turėtų būti teikiama išnaudojus visas kitas galimybes“, – trečiadienį diskutuojant Seimo Žmogaus teisių komitete teigė JT Pabėgėlių agentūros atstovė spaudai Lietuvoje Renata Kuleš.
Pastaruoju metu Lietuva bando suvaldyti situaciją Baltarusijos pasienyje per ją ėmus plūsti migrantų būriams.
R.Kuleš pabrėžė, kad prieš priimant sprendimą dėl palapinių miestelio įkūrimo, galima būtų pasirūpinti migrantų apgyvendinimu bendruomenėse.
„Galbūt reikėtų stiprinti dabar esančius pajėgumus, bet nekurti kraštutinių atsakų į ekstremalias situacijas. Visi suprantame, kad palapinių miestelis, matyt, nebūtų atsakas į šeimų ar pažeidžiamų asmenų apgyvendinimą, tai būtų kraštutinė priemonė“, – kalbėjo R.Kuleš.
Ji taip pat pabrėžė, kad migrantų sulaikymas taip pat yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma, jei visos kitos priemonės neveikė.
Be to, anot JT Pabėgėlių agentūros atstovės, Lietuva neturėtų galvoti, jog šioje situacijoje yra viena.
Esą jei sprendimų nacionaliniu mastu nepakanka, yra Prieglobsčio reikalų biuras, teikiantis pagalbą ES narėms, kuriose susidarė ekstremali situacija.
Didesnė dalis paprašo prieglobsčio
Posėdyje dalyvavusi Raudonojo Kryžiaus draugijos programų vadovė Eglė Samuchovaitė pabrėžė, kad kai kalbama apie žmogaus teises, kalbame ne apie šiltnamio sąlygas ar prabangą, o apie bazinius dalykus, kurie privalo būti užtikrinti žmonėms.
Raudonojo Kryžiaus draugija, anot jos, pasirengusi padėti atliepti humanitarinius žmonių poreikius, nepriklausomai nuo žmonių teisinio statuso.
E.Samuchovaitės teigimu, statistika rodo, kad didesnioji dalis atvykstančių žmonių prieglobsčio pasiprašo.
Indikacijų, kad ta teisė jiems nebūtų užtikrinta nematome.
„Indikacijų, kad ta teisė jiems nebūtų užtikrinta nematome“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė posėdyje sakė, kad visi prieglobsčio prašytojai, atvykę su pastaruoju migrantų srautu ir kurių prašymus spėjo išnagrinėti departamentas, prieglobsčio negavo.
„Noriu patvirtinti, kad buvo taikomi aukščiausi nagrinėjimo standartai“, – pabrėžė ji.
VRM: be to neapsieisime
Vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius posėdyje pabrėžė, kad būtini dalykai, kurių reikia migrantams, yra užtikrinami.
Dabar scenarijus A, bet tuoj prieisime ir B.
„Bet kritiniu atveju, o tas kritinis atvejis yra didėjantis, esame pasiruošę įvairiems scenarijams : A, B ir C. Dabar scenarijus A, bet tuoj prieisime ir B. Turbūt tas lokalus palapinių miestelis, jei bus jo poreikio, prie jo prieisime. Nemanau, kad pastačius palapines, mes neužtikrinsime maitinimo ar vandens ar higienos paslaugų, tikrai ne“, – pabrėžė viceministras.
Kaip, kada ir kur daryti, kokiomis pajėgomis daryti, anot jo, klausimas ir centrinės valdžios institucijoms, ir savivaldai.
VRM duomenimis, 2019 metais per Baltarusijos sieną fiksuoti 37 neteisėtos migracijos atvejai, 2020 – 74.
„Tai buvo tie metai, kai grąžinimas nesudėtingas ir pati Baltarusija priėmė ir įvertino savo aplaidumą“, – pridūrė jis.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius migrantų sulaukta apie 80, o gegužę jų skaičius itin išaugo – 80 sulaukta vien per vieną mėnesį.
Per 8 birželio dienas migrantų jau – 108.
„Piliečiai dažniausiai kerta sieną be asmens dokumentų. Tai prailgina procedūras ir iš dalies komplikuoja galimybes jiems įrodyti, kad yra karo zonų pabėgėliai. Tapatybės nustatymas yra pakankamai sudėtingas procesas“, – pridūrė viceministras.
A.Abramavičiaus teigimu, turint tai omenyje, palapinių miestelio prireiks.
„Ieškomi tie sprendimai, bet turbūt be to neapsieisime“, – sakė jis.
Palapinių miestelyje siūlo apgyvendinti viengungius vyrus
Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas sutiko, kad gyvenimas palapinėje nėra tolygus gyvenimui kambaryje, todėl prioritetas bus teikiamas pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms.
A.Kislovo duomenimis, apie pusė atvykstančių migrantų – šeimos, kita pusė – viengungiai vyrai. Juos, anot A.Kislovo, būtų galima nukreipti gyventi palapinių miestelyje.
Jis posėdyje kalbėjo, kad situaciją komplikuoja koronaviruso pandemija, nes migrantams tenka būti saviizoliacijoje, jiems atliekami du testai. Tik po saviizoliacijos juos galima apgyvendinti kitur.
Centro apgyvendinimo galimybės, anot jo, išnaudotos.
A.Kislovo teigimu, migrantams viskas, kas privaloma, suteikiama: ne tik maistas, bet ir užimtumas.
„Užtikrinamas informavimas – kiekvienas į centrą atvykęs užsienietis gauna informaciją apie procedūras ir teises savo gimtąja kalba“, – pridūrė centro vadovas.
Jo pateiktais duomenimis, iš 152 centre esančių migrantų sulaikyti 10.
31 centre gyvenančiam piliečiui taikoma lengvesnė priemonė – jie iš centro gali pasišalinti ne 72, o 24 valandoms.
Centro vadovas taip pat pabrėžė, kad labai reikalinga nevyriausybininkų pagalba.
Nesame tikslo valstybė, mes esame tranzito valstybė.
„Praktika, deja, rodo, kad mes nesame tikslo valstybė, mes esame tranzito valstybė. Tai parodo pasišalinimo skaičiai. Nes vidutiniškai užsieniečiai išbūna apie mėnesį ir stengiasi pasišalinti iš Lietuvos“, – sakė jis.
