Kaip 15min jau rašė, apie tai, kad Naujamiestyje kuriasi tadžikų, uzbekų ir kitų Vidurio Azijos šalių kvartalas, galima pastaruoju metu išgirsti ne iš vieno vilniečio. Ten apsilankę žurnalistai netruko įsitikinti, kad tadžikai, uzbekai bei kitų tautų atstovai šiuo metu iš tiesų buriasi, gyvena, dirba ir net kuria verslus Naugarduko gatvės prieigose.
Čia šalia vieno iš didžiųjų maisto prekių parduotuvių vienoje pusėje nesunku pamatyti „Halal“ parduotuvėlę, skirtą musulmonams, iš kurios nešini krepšiais pirmadienio vakarą po darbų traukia sunkvežimių vairuotojai iš Pakistano.
Netoliese ir restoranas „Dushanbe“, kurios šeimininkas tadžikas. Už kampo – dar viena maitinimo įstaiga „Samarkand“, kuriam vadovauja tas pats tadžikas, kaip ir minėtai parduotuvėlei. Pažvelgus kita kryptimi – prie kitoje gatvės pusėje esančio hostelio pirmadienio vakarą jau būriuojasi gausybė „Prius“ automobilių – darbus baigia ne vienas Vidurio Azijos pavežėjas ir patraukia ilsėtis.
Vis dėlto vienas pagrindinių objektų, kodėl būtent čia renkasi atvykėliai iš musulmoniškų šalių, yra ne restoranai ir net ne parduotuvė, o Islamo kultūros ir švietimo centras, kuriame įsikūrusi ir Lietuvos Musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas. Šalia kitos veiklos musulmonai čia renkasi melstis.
-
Vilniuje turėtų iškilti mečetė: finansinės paramos tikisi iš Turkijos
-
„Bolt“ pavežėjais dirbo Lietuvoje neteisėtai gyvenę uzbekai, kirgizas su klastote
-
Atvykėliai iš posovietinių šalių neturi leidimų būti Lietuvoje, bet galvos dėl to nesuka
-
Didėjanti Lietuvos musulmonų bendruomenė jaučiasi neišgirsta: dažnai maldą tenka atlikti ir gatvėje
-
Vilniuje formuojasi Vidurio Azijos tautų kvartalas: štai kokius verslus jie kuria ir kur apsistoja
-
„Nešvara ir pasibaigusio galiojimo produktai“: dėl rastų pažeidimų uždarytas tadžikų restoranas Vilniuje
Skaičiai pasikeitė įspūdingai
Migracijos departamento rugpjūčio 1 d. duomenimis, užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, pagal pilietybes sąraše daugiausia yra atvykusiųjų iš Ukrainos – 76 370. Toliau – Baltarusija (62 175) ir Rusija (15 454).
O tada jau seka Vidurio Azijos valstybės – su tokiais leidimais rugpjūčio 1 dieną Lietuvoje buvo 10 449 Uzbekistano, 7 060 Tadžikistano ir 6 728 Kirgizijos piliečių.
Atvykstančiųjų skaičius iš Uzbekistano ir Tadžikistano augo ir per šiuos metus. Kirgizų lieka maždaug panašus.
Tačiau palyginti su 2023 metų sausio pradžia, šie pokyčiai dideli – uzbekų tada buvo tik 1 834, tadžikų 1 412, o kirgizų 1 960.
Tad skaičiai išaugo per pastaruosius pusantrų metų įspūdingai. Bet ar tai reiškia, kad Vilniuje, kur koncentracija didžiausia, kuriasi ir atskiri atvykėlių iš šių šalių kvartalai?
