Kad vyksta bene svarbiausias Varėnos metų renginys, buvo galima suprasti dar neatvažiavus į miestą. Jau nuo Senosios Varėnos kelyje padaugėjo automobilių, o pasiekus miestą teko gerokai paieškoti, kur pastatyti mašiną. Parko link, kur vyksta šventė, traukia būriai žmonių ištisomis šeimomis, kai kurie kartu vedėsi ir šunis. Lyg tyčia oras šeštadienį pasitaikė geras, nors ir rudeniškai vėsokas oras – rytą švietusi saulė vidurdienį pasislėpė už debesų.
Parke vyksta didžliulė mugė, kurioje, kaip ir daugelyje panašių renginių, galima įsigyti keramikos, medžio ir pintų gaminių, bižuterijos, žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, mėsos, duonos, sūrio, medaus, uogų, saldumynų, alaus. Besiruošiantieji šaltai žiemai gali apsirūpinti margaspalvėmis kojinėmis ir pirštinėmis ar įsigyti vilnonių siūlų, be saulės sušalusieji – paskanauti karšto obuolių punšo ar dzūkiškos naminukės.
Varėnos rajono seniūnijos įrengė savo kiemelius, kur kviečia paskanauti įvairių patiekalų – nuo salotų ir konservuotų gėrybių iki pyragų ir sveikuoliško maisto. Iš kiekvieno kiemelio skamba sava melodija – vienur moterys traukia dzūkiškas dainas, kitur dainininkas virpina akordeoną.
Marcinkonių kiemelis išsiskiria iš kitų – čia atidaryta traukinių stotis, stoties viršininkui parūpinta atskira palapinė, o vaikų laukia žaidimas „Atrakcionų pelkė“, kuriame reikia šokinėti nuo vieno kelmelio ant kito ir taip įveikti tariamą liūną. Kiemelyje atidarytas stoties bufetas, kur prie karštos sriubos nusidriekė ilga eilė. Norinčiųjų jos paragauti tiek daug, kad vietų prie stalų nebeliko, todėl žmonėms su dubenėliais teko įsitaisyti, kur pakliuvo.
Netoliese atsidarė Knygų turgus ir Menų štabas, savo kiemelį įsirengė ugniagesiai gelbėtojai, o kalvis siūlėsi nukalti suvenyrinę monetą. Nors žmonės mielai skanavo dzūkų iš įvairių seniūnijų atsivežtų patiekalų, ne mažiau populiarūs – šašlykai, kebabai ir dešrainiai.
Parkas tapo miestu mieste – jame galima orientuotis pagal Baravykų, Makavykų, Voveraičių ir kitus „grybiškus" gatvelių pavadinimus. Panašu, kad mugė sutraukė ne tik daugelį iš 10 tūkst. varėniškių, bet ir didžiulį būrį aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojų bei svečių iš toliau. Žmonių grūstis joje buvo ne mažesnė nei sostinės prekybos centruose per nuolaidų dienas ir naktis.
Šventės programoje – ir madų pristatymas, sporto varžybos, automobilių ir Varėnos miesto senųjų fotografijų parodos, įvairūs koncertai ir meno kolektyvų pasirodymai. Ją baigs Donato Montvydo ir Marijono Mikutavičiaus koncertai.
Anksčiau net 30 kg neatnešdavo pirmos vietos
Šeštadienį įvyko ir dešimtasis Grybavimo čempionatas. Jis prasidėjo ankstyvą rytą Marcinkonių kaime. Ieškoti grybų dalyviai – komandos po keturis žmones – patraukė į Dainavos girią. Per tris valandas jiems reikėjo surinkti kuo daugiau grybų, o aktyviausiai ieškoti baravykų.
Varžybas laimėjo suvalkiečių komanda „Giminės“. Varėnos rajono mero taurę jiems pelnė kuklus laimikis – vos 9 kg 30 g ir tik vienas baravykas. „Visiškai nėra grybų“, – skundėsi nugalėtojų atstovas Kazys Paškauskas. Nuo pat pirmojo čempionatuose dalyvaujantis, tik dar niekada jose netriumfavęs vyras sakė, kad su kolegomis tekdavo pririnkti ir 28 kg, ir 30 kg, tačiau net tiek negarantuodavo pirmos vietos.
Paklaustas, kokia taktika padėjo, K.Paškauskas sakė niekada nepuolantis stačia galva į mišką, o grybų ieškantis palaukėse, tačiau daugiau gudrybių, sustabdytas kolegų, neatskleidė. Kartu jis prisipažino besididžiuojantis, kad daugiausiai grybų pavyko pririnkti Varėnoje – tai esą „ne lengviau nei laimėti futbolo čempionatą Brazilijoje“.
Antrą vietą čempionate užėmė „Badzukai“ iš Dargužių ir Varėnos, treti liko „Krembliai“ iš Paluknio. Jie rado daugiausiai baravykų – aštuonis.
Specialiu prizu buvo pagerbtas dalyvis, radęs daugiausiai grybų, – Pranas Pačkauskas iš nugalėtojų komandos. Jis surinko kone visą „Giminių“ laimikį – 6,7 kg.
Linksmiausia komanda pripažinta VVŠŠ, sudaryta iš Varėnos, Visagino, Šialės ir Šakių atstovų. Išradingiausiai pasirodė Pakruojo savivaldybės komanda. „Jie surinko įspūdingų grybų. Ragavau, tikrai gardūs – šokoladiniai. Vienas – toks, kad filmavo visi“, – šmaikštavo viena iš teisėjų Rimutė Vižinienė.
Čempionate dalyvavo ne vien lietuviai – iš Latvijos per visą Lietuvą atvyko komanda „Ežiukai rūke“. O „Dvižiedės lelijos“ nariai vilkaviškiečiai pasiklydo miške ir grįžo tik 11 val., visa valanda vėliau, nei reikėjo. Iš viso varžėsi 35 komandos, jos rado apie 83 kg grybų.
Varžybose galiojo keletas taisyklių, pavyzdžiui, rinkti tik nurodytus grybus, vadovautis taisykle „Nepažįstu – nerenku“. Buvo draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ir kerpių dangą. Negalima niokoti senų, peraugusių ir kitų nerenkamų grybų, nes jie yra naudingi miškui.
Grybų šventė Varėnoje vyksta jau septynioliktą kartą. Šiemet ji sutampa su ypatingu miesto jubiliejumi. Nutiesus geležinkelį maršrutu nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos, 1862 m. rugsėjo 5 d. Varėnoje sustojo pirmasis traukinys. Po mėnesio nauja geležinkelio linija per besikuriančią gyvenvietę traukinys dundėjo į Gardiną. Nuo tada imta skaičiuoti šio miesto istorija. Pradėjusi formuotis geležinkeliečių gyvenvietė išaugo į rajono centrą, pralenkusį savo pirmtakę Senąją Varėną.
Dabar Varėna garsėja kaip Europos grybų sostinė, kur kasmet paskutinį rugsėjo šeštadienį šurmuliuoja tūkstančius žmonių iš Lietuvos ir viso pasaulio sutraukianti šventė.
