Reabilitacijai išvyko į Maskvą
Lygiai prieš metus, per gimtadienį, K.Prunskienė patyrė išeminį insultą. Nuo praėjusio lapkričio ji gydėsi Maskvoje, ten sutiko didžiąsias metų šventes.
Kvietimo gydytis ekspremjerė sulaukė iš Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovo profesoriaus Michailo Piradovo. Jis politikę Vilniuje aplankė vos ištikus insultui, vėliau nuolat domėjosi jos sveikata, skambindavo prižiūrintiems gydytojams. Pasibaigus reabilitacijai Lietuvoje politikė gavo kvietimą reabilitaciją tęsti Maskvoje.
Politikės sūnus Vaidotas Prunskus prieš pusantro mėnesio „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad nemažas gydymo išlaidas tenka padengti šeimos santaupomis.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./K.Prunskienė rugpjūčio mėnesį sodyboje Švenčionių rajone. |
Maskvoje kartu laiką leido dukra Rasa Vaitkienė, o su kitais Lietuvoje likusiais artimaisiais ji kone kasdien susisiekdavo internetu.
K.Prunskienė, anot sūnaus, jautėsi vis geriau: vaikščiojo pasiremdama lazdele, vėliau turėjo pradėti laipioti laiptais, kalba irgi gerėjo. Nors ekspremjerei jau tuomet labai norėjosi grįžti namo, artimieji stengėsi maksimaliai išnaudoti pažangą. Šeimos nariai ketino patys vykti į Maskvą pasveikinti su jubiliejumi.
Insultas K.Prunskienę buvo kuriam laikui nugramzdinęs į komą, iš kurios atsigavusi ji prabilo portugalų kalba, kurios daugiau nei prieš 20 metų mokėsi keliaudama į Braziliją lankyti giminaičių, giedojo Lietuvos himną ir dainavo vaikystės daineles. Medikų teigimu, taip atsitinka, kai giliai pasąmonėje glūdėję dalykai staiga atsikuria, nors kasdienių įgūdžių žmogus turi mokytis iš naujo.
Dėl mamos ligos V.Prunskus pernai vasarį laikinai perėmė vadovavimą jos įsteigtai Lietuvos liaudies partijai, dalyvavo spalį vykusiuose Seimo rinkimuose, tačiau nesėkmingai.
Vadina ir Šatrija, ir kunigaikštiene
Pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė K.Prunskienė yra ne tik viena garsiausių, bet ir viena prieštaringiausiai vertinamų šalies politikių. Vyriausybės vadove tapusi 1990-aisiais, šias pareigas ėjo mažiau nei metus – smarkiai pakėlus kainas prieš pat 1991-ųjų sausio įvykius ji buvo priversta atsistatydinti.
Vėliau politikei buvo pradėta lipdyti KGB bendradarbės pseudonimu Šatrija etiketė. Signataro Balio Gajausko vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva Aukščiausiasis Teismas 1992 m. patvirtino juridinį faktą, kad sovietmečiu ji sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau 2003-aisiais Vilniaus apygardos teismas K.Prunskienę reabilitavo, nes esą byloje nėra tvirtų įrodymų.
Nuo 2005 m. ministrė pašaipiai vadinama ir kunigaikštiene – tokį titulą jai esą už didelius nuopelnus suteikė Rusijoje veikiantys Tarptautiniai asmenybės rūmai. Tai savo parašu patvirtino visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.
Į šalies politikos istoriją K.Prunskienė įeis ir dėl atkaklių, bet nesėkmingų pastangų tapti prezidente. Laimę ji mėgino 2002-ųjų rinkimuose, kuriuos laimėjo Rolandas Paksas. Po apkaltos, 2004 m. vasarą tik nedideliu skirtumu antrame ture nusileido į postą grįžusiam Valdui Adamkui. Nors tikindavo, kad Seime ar vykdomojoje valdžioje gali nuveikti daugiau nei S.Daukanto aikštėje, 2009 m. ekspremjerės pavardė vėl figūravo tarp kandidatų. Tuomet valstybės vadove jau pirmame ture buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė.
Ekonomistės išsilavinimą turinti K.Prunskienė žurnalistams yra pasakojusi, kad ne ji pasirinko politiką, mat labiau siekė mokslininkės-ekonomistės karjeros, o politika pasirinko ją. Taip pat tvirtinusi esanti veiklos, o ne kalbų žmogus, vargu ar galėtų atsipalaiduoti ir nuobodžiauti.
„Man nereikia sėdėti atsipalaidavus prie kavutės, kai laikas teka pro šalį, o tu sau plauki pasroviui kaip išdvėsusi silkė. Tokios būsenos nekenčiu ir nepriimu. Jei Dievas duos, norėčiau dabartinės būsenos iki gyvenimo pabaigos išbūti“, – delfi.lt prieš penkerius metus, minėdama 65-ąjį gimtadienį, sakė politikė.
Norai apsivertė aukštyn kojomis – anuomet, eidama žemės ūkio ministrės ir Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės pareigas, ji vylėsi padirbėti dar 10–11 metų, bet prisiminusi, kad moterys gyvena ilgiau, juokais triskart pabeldė į stalą.
EP mandato atsisakė
K.Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone. Su pagyrimu baigusi Vilniaus universitetą, dirbo jame iki 1986-ųjų, tapo ekonomikos mokslų daktare. Užmezgusi ryšius su Frankfurto universitetu, dar sovietmečiu ištrūko gilinti žinių į Vakarų Vokietiją, padirbėjo ir Vengrijoje. Grįžusi tapo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Politinę veiklą pradėjo 1988 m., buvo viena iš Sąjūdžio dalyvių, signatarė. Tapusi premjere buvo pelnė „gintarinės ledi“ titulą.
Jau nebūdama parlamentare, 1993 m. sukūrė verslo konsultacijų įmonę, kelerius metus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
1995 m. įsteigė Lietuvos moterų partiją, kuri vėliau persivadino Naujosios demokratijos partija, o 2001 m. susijungė su Valstiečių sąjunga. Prieš ketverius metus K.Prunskienė įkūrė dar vieną – Lietuvos liaudies partiją.
Seimo nare dirbo keturias kadencijas, kurį laiką buvo Molėtų rajono tarybos narė, sykį buvo išrinkta į Europos Parlamentą, bet mandato atsisakė.
