Ketvirtadienio popietę policijos pareigūnai užtvėrė visus kelius link prie Kauno „Akropolio“ vedančios judrios sankryžos.
Išvyniotas raudonas kilimas, kuriuo žengė Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų rektoriai. Prasidėjo 100 sekundžių trukmės „spaudos konferencija“.
Šalia rektorių pasirodė studentai ir tautiniais rūbais vilkintys šokėjai.
„KTU, LSMU, VDU – po 100-to metų kartu! Kartu!“, – stovėdami sankryžos viduryje suriko trijų Kauno universitetų rektoriai.
Akcijos pagrindinė idėja – bent 100-ui sekundžių atkreipti dėmesį į universitetus, aukštąjį mokslą. Ir tai išties pavyko padaryti.
2022-aisiais minimas Lietuvos universiteto, davusio pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms, šimtmetis.
1922 metais Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, išaugino Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetus.
J.Augutis: „Be mokslo mes esame niekas. Mokslas yra šviesa.“
100 metų progreso
Prieš šimtą metų įkurto Lietuvos universiteto vaidmuo šiuolaikiniam aukštajam mokslui – neabejotinas. Anot VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, Lietuvos universiteto įkūrimas – svarbiausias darbas, kurį nudirbo tarpukario Vyriausybė, turėjęs milžinišką svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštajam mokslui.
„Lietuvos jaunimas visuomet troško aukštojo išsilavinimo, tačiau anuomet tai galėjo pasiekti tik vienetai. Džiugu, kad šiandien Lietuvos jaunimas turi ženkliai daugiau galimybių rinktis – skirtingų profilių universitetus, skirtingas studijų programas.
Labai svarbus ir tarptautiškumo klausimas: šiandieninis aukštasis mokslas atveria kanalus keistis gerosiomis praktikomis, prieigomis, ištekliais, suteikia daug galimybių plėsti akiratį, megzti diplomatinius santykius. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis būdama viena iš labiausiai aukštąjį išsilavinimą suteikiančių šalių Europoje“, – patikino VDU rektorius.
KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pabrėžė, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą: „Būtent tarpukariu pagreitį įgavo inžinerijos, matematikos, chemijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai bei jų taikymas pramonėje, ekonomikoje ir kasdienybėje.“
Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat ir Medicinos bei Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus tęsia LSMU.
„Tuometis beveik du dešimtmečius trukęs Lietuvos augimo kelias sudarė tvirtą pagrindą dabartiniam mūsų universitetui ir medicinos studijoms, kurios šiandien neatsilieka nuo naujausių pasaulinių tendencijų. Tai buvo pirmasis lietuviškas universitetas, turėjęs medicininę lietuvišką programą.
Labai išmintingi, konstruktyvūs ir racionalūs žingsniai tuomet padaryti buvo. Kokią dinamiką Kaunas tuomet turėjo! Per tuos dvidešimt metų tarpukaryje išplėsta didžiulė universiteto bazė, pastatyta didžiausia Baltijos šalyse ligoninė – Kauno klinikos, tokia ji – didžiausia, išlieka ir šiandien. Jos tikslas buvo ne tik gydyti ligonius, bet ir ruošti ateities medikus bei specialistus“, – patikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
„Pamaitino“ ir Vilniaus universitetą
Mokslas, anot profesorių, yra pats svarbiausias žmonijos gyvenime, visuomenės vystymasis be universitetų – sunkiai įsivaizduojamas, o ir plačiąja prasme – tai kultūros ugdymas.
Net ir žvelgiant į šių dienų aktualijas – tik mokslas gali išgelbėti visus nuo pandemijos.
„Be mokslo mes esame niekas. Mokslas yra šviesa“, – patikino J.Augutis.
Paklaustas, koks būtų buvęs Lietuvos universitetas, jei ne okupacija, VDU rektorius atsakė, kad okupacija išties sustabdė universiteto gyvenimą, tačiau iš jo išsivystė ne tik dabartiniai universitetai Kaune, iš jo buvo po karo „pamaitintas“ ir tuščias senasis bei garsusis Vilniaus universitetas.
„Išeivijoje, diasporoje išgyveno ir Vytauto Didžiojo universiteto dvasia. 1989 metais jis vėl atsikūrė. Vienas universitetas kiek pamaitino savo žiniomis, kiek davė Lietuvai. Net sovietinis sustabdymas nebuvo lemiamas, neišnaikino iš pasaulio žemėlapio“, – patikino J.Augutis.
Suvienija jėgas
Šiais metais visi trys universitetai suvienija jėgas ir ypatingą sukaktį, kuriai pažymėti Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais, kviečia sutikti kartu – ištisus metus bus organizuojami nemokami, tiek akademinėms bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei skirti renginiai: paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai ir kt.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis.
Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu, sausio 19 dieną pakvies KTU.
Vasario 16-ąją – tą pačią dieną, kai prieš šimtą metų 1922-aisiais Kaune įvyko Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmės, „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys.
Kauno universitetai miestui padovanos šventę, kurios metu bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą. Renginį tiesiogiai transliuos televizija.
Jubiliejaus proga sankryžoje prie Kauno „Akropolio“ ketvirtadienio popietę surengtas neįprastas ir vairuotojus itin nustebinęs renginys, kuriame dalyvavo visų trijų minėtų universitetų rektoriai, – tarsi įžanga į šventinių renginių programą.
Dėstė žymūs intelektualai
1922 metų vasario 16 dieną Kaune įsteigtą Lietuvos universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 metais veikė ir nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas, – rašoma VDU pranešime spaudai.
Palaipsniui vystėsi universiteto infrastruktūra.
Štai 1923 metų sausio 1 dieną atidaryta biblioteka, ilgainiui virtusi didžiausia ir retenybėmis turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje.
Žymaus bibliografo ir knygos istoriko prof. Vaclovo Biržiškos dėka per trumpą laiką ji tapo ne tik reikšminga universitetine, bet ir ambicingus mokslinės veiklos planus puoselėjusia biblioteka.
Ji sparčiai kaupė vertingus spaudinių, rankraščių, ikonografijos ir kartografijos turtus. Tačiau biblioteka buvo ne tik jų sergėtoja – čia parengti knygos istorijos ir nacionalinės bibliografijos darbai, taikytos modernios bibliotekininkystės naujovės turėjo įtakos Lietuvos mokslo ir kultūros raidai. Sėkmingai pradėtoje leidyboje ryškėjo dideli užmojai atskleisti fonde sukauptus lituanistikos turtus.
1950 m. universitetas reorganizuotas į Medicinos ir Politechnikos institutus. Pastarajam atiteko bibliotekos patalpos ir didelė dokumentų fondo dalis. Biblioteka tapo Kauno politechnikos instituto padaliniu.
Plečiantis Lietuvos universiteto materialiajam turtui, Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Kauno klinikų kompleksas.
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos.
1925 metais veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskas ir daugelis kitų intelektualų.
