„Reaguojame vienareikšmiškai – valstybei, savivaldybei neegzistuoja visuomeninės organizacijos. Jie žada sugrąžinti sovietinius laikus, kai buvo galima švęsti šventes tik Gegužės 1-osios paraduose. Manau, tai yra ir Susirinkimų įstatymo, ir Konstitucijos pažeidimas“, – pasipiktinimo neslėpė LTJS vadovas Julius Panka.
A.Zuokas planuoja įvesti getus, kuriuose skirstys: neįgalieji, jaunimas, kitų tautybių žmonės, – sakė J.Panka.
J.Pankos teigimu, savivaldybė neturi teisės suskirstyti gatves pagal žmonių grupes nurodant, kurios gali švęsti, o kurios – ne: „Artūras Zuokas planuoja įvesti getus, kuriuose skirstys: neįgalieji, jaunimas, kitų tautybių žmonės. A.Zuokui totalitarizmas nėra svetimas, nors sakosi esąs liberalus žmogus.“
Organizacija, prašiusi leidimo organizuoti didelio susidomėjimo visuomenėje sulaukusį renginį – Kovo 11-osios eitynes, žada skųsti tiek savivaldybės atsakymą, tiek taisykles. „Vėliausiai kitos savaitės pradžioje žadame pateikti skundą teismui“, – 15min.lt sakė J.Panka.
LGL vadovas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad naujosios taisyklės tokių renginių, kaip liepos 27-ąją planuojamos eitynės „Už lygybę“, organizavimui įtakos neturės. Tai reglamentuoja ne Vilniaus savivaldybės Tvarkymo ir švaros taisyklės, o Susirinkimų įstatymas.
Mano privalą tik informuoti
Savivaldybės nuomonė, kad naujosios taisyklės liudys jų naudai, jeigu įvairių eitynių organizatoriai negavę leidimo, kreipsis į teismus, V.Simonko irgi neįtikina: „Aš neabejoju, kad po A.Zuoko institucinis aparatas yra pakankamai didelis, neabejoju, kad jis turi gerų teisininkų, bet tik noriu pasakyti, kad mūsų teisininkai irgi dirba bei ruošia argumentus. Mūsų argumentai irgi geri. Aš tikiu teisingumu Lietuvoje.“
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Vladimiras Simonko |
Ar skųs savivaldybės sprendimą išduoti leidimą Lietuvos gėjų lygos organizuojamoms eitynėms Upės gatvėje, o ne Gedimino prospekte, kur jas norėta surengti, V.Simonko sakė dar negalįs pasakyti – kol kas dėl to neapsispręsta.
Vis dėlto savo teisumu V.Simonko neabejoja. Jo teigimu, pagal naująjį Susirinkimų įstatymą, patvirtintą pernai lapkričio 8 dieną, jiems iš viso nereikia jokio leidimo – jie privalo tik informuoti savivaldybę apie būsimą renginį: „Teisė pasirinkti susirinkimo vietą priklauso jo organizatoriams, o ne valstybės ar savivaldybės institucijai. Įstatyme numatyta tik pareiga pranešti savivaldybei apie numatomą susirinkimo vietą ir laiką. Šios institucijos pareiga patikrinti, ar pasirinkta susirinkimo vieta atitinka įstatymo reikalavimus ir išduoti pranešimo apie organizuojamo susirinkimo suderinimo dokumentą.“
V.Simonko priminė 2010-ųjų situaciją, kai prašyta leidimo pirmosioms eitynėms „Už lygybę“. Tuomet Vilniaus savivaldybėje skubos tvarka parinktos rekomenduojamos vietos tokiems renginiams. „Viena iš tų vietų buvo Sporto rūmai, kurie, kaip žinia, yra pastatyti praktiškai ant žydų kapinių. Tai ką jie su mumis padarė? Išdavė leidimą žygiuoti per žydų kapines. Po to jie suprato, kaip susimovė, ir teko skubos tvarka tas taisykles atšaukti. Tikiuosi, dabar jie tokių klaidų nedarys“, – kalbėjo V.Simonko.
