Vilniuje viešinti JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovės pavaduotoja Šiaurės Europai Karolina Lindholm Billing interviu BNS teigė, kad neigiamų nuostatų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu sumažėtų, jei „žmonės suprastų, jog jie yra pabėgėliai ir neturi kito pasirinkimo“.
„Svarbu palengvinti kontaktus, kurie leistų vienas kitą geriau pažinti ir suprasti, kad šis žmogus nėra svetimas. Tiek pilietinė visuomenė, tiek Vyriausybės institucijos gali suvaidinti aktyvų vaidmenį kuriant susitikimo centrus tarp pabėgėlių ir visuomenės“, – sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė.
K.Lindholm Billing sakė esanti dėkinga Lietuvai, kad šalis sutiko per dvejus metus priimti daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Antradienį Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai didele balsų dauguma sutarė dėl papildomo 120 tūkst. pabėgėlių pasiskirstymo Europoje per dvejus metus.
„Norėčiau išreikšti JT Pabėgėlių agentūros dėkingumą Lietuvos Vyriausybei agentūros vardu, kad Lietuva sutiko prisidėti prie europinio atsako į pabėgėlių krizę. Vieninga Europa, kurioje šalys dirba kartu, yra raktas sprendžiant problemą. Situacija yra išsprendžiama, bet šiuo metu ji nesprendžiama ir tai lemia humanitarinę krizę Europoje“, – BNS sakė JT agentūros atstovė.
„Dabar matomas Europos susiskaldymas: tai tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų, einančių palei geležinkelio bėgius, keliais, nuo vienos Europos šalies sienos iki kitos ir bandančių pasinaudoti prieglobsčio teise“, – pridūrė K.Lindholm Billing.
Anot jos, agentūra ne kartą pabrėžė Europos institucijoms, kad 160 tūkst. pabėgėlių nebus galutiniai skaičiai ir kad tikrieji migrantų srautai „bus gerokai didesni“. Tai, JT atstovės nuomone, priklausys nuo politinės situacijos Sirijoje ir kituose karštuose taškuose.
Kalbėdama apie kai kurių ES narių atnaujintą valstybės sienų kontrolę bei ketinimus tai padaryti dar keliose šalyse, JT atstovė pažymėjo, kad tokią teisę numato Šengeno sutartis. Tačiau tai darant, anot jos, „turi būti gerbiama ir žmonių teisė prašyti prieglobsčio“. Be to, jos nuomone, Europos šalys, šiuo metu kovojančios su pabėgėlių protrūkiu, turėtų spręsti ne tik pasekmes, bet ir šio proceso priežastis.
„Šalys turi reaguoti į kaimyninių regionų humanitarinius poreikius, spręsti konfliktą, kuris verčia žmones bėgti. Šiuo metu mes nenumatome, kad žmonių, atvykstančių į Europą, skaičius mažės, nes konfliktas tęsiasi“, – sakė ji.
Antradienį Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai didele balsų dauguma sutarė dėl papildomo 120 tūkst. pabėgėlių pasiskirstymo Europoje per dvejus metus. Kvotoms pasipriešino Čekija, Slovakija, Vengrija bei Rumunija, susilaikė Suomija.
ES jau anksčiau patvirtino 40 tūkst. pabėgėlių paskirstymą po valstybes nares.
