„Juodojo protesto“ judėjimas kilo po to, kai rugsėjo 23-ąją Lenkijos parlamentas pirmojo svarstymo metu priėmė įstatymo projektą, griežtinantį abortų tvarką. Priėmus teisės aktą, net ir išžaginimo atveju, nustačius vaisiaus apsigimimus ar kilus pavojui gimdyvės gyvybei, tiek pacientei, tiek medikui, atlikusiam abortą, grėstų laisvės apribojimas iki 5-erių metų.
„Jeigu mane dabar išprievartauja trys vyrai, aš būsiu priversta pagimdyti šį kūdikį. Mano nuomone, moteris turi turėti pasirinkimą. Tai nehumaniška“, – sako viena protesto iniciatorių Lietuvoje Božena.
Protestui išplitus už Lenkijos ribų, prie jo jungiasi įvairių tautybių piliečiai. Net ir Lietuvoje šiame renginyje dalyvauja latviai, slovakė.
„Visi protestai kovoja ne už tai, kad dabar leistų abortą Lenkijoje, bet kad liktų viskas taip, kaip yra dabar“, – teigia Božena. Ji džiaugiasi, kad akcija sulaukė didelio dėmesio: „Smagu, kad miestai tam tikra prasme šiandien paralyžiuoti, ir kad Lenkijoje ne tik mažuose, bet ir didesniuose miesteliuose moterys išėjo į gatves“.
Europos kontekste Lenkijos įstatyminė bazė abortų klausimu jau dabar yra viena griežčiausių. Nėštumo nutraukimas teisiškai leidžiamas tik tada, kai vaisiaus gyvybei arba motinos sveikatai gresia pavojus, arba kai tai – išžaginimo ar kraujomaišos pasekmė.
„Jų įstatymai jau dabar griežti, o jie [parlamentarai – aut. past.] nori padaryti dar blogiau. Tai pažeidžia žmogaus teisę daryti su savo kūnu, ką nori, priimti sprendimus, liečiančius tavo gyvenimą“, – teigia latvė Darta.
Prie renginio organizavimo prisidėjusios Evelinos nuomone, į aborto klausimo sprendimą per daug įsitraukia Lenkijos katalikų bendruomenė.
„Lenkijoje yra kitaip. Bažnyčia kišasi prie socialinių reikalų“, – sako protesto dalyvė.
Visišką abortų uždraudimą Lenkijoje remia ne tik katalikų bendruomenė, bet ir valdančioji konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas“.
Tik pažiūrėti, bet nepalaikyti protesto idėjos atėjęs Raimundas vengia aborto sąvokos ir teigia pasisakantis už įsitikinimų ir žodžio laisvę.
„Manau, kad žmonės turi teisę reikalauti daugelio dalykų, net jei aš su jais nesutinku, kaip vaikų žudymo atveju“, – sako jis, tačiau nelaiko savęs protesto oponentu.
„Abortas yra nėštumo terminavimas. Aš nenorėčiau lįsti į medicininę terminologiją, paprasčiausiai pasisakau už žmogaus teises. Teisė į gyvenimą yra visų kitų teisių pagrindas, – priduria Raimundas. – Manau, neteisinga žmones [...] terminuoti“.
Lenkijoje veikiantis judėjimas „Gelbėkime moteris“ inicijavo peticiją ir surinko daugiau nei 150 tūkst. asmenų, pasisakančių už moters noru nutraukiamą nėštumą nesuėjus 12 nėštumo savaičių, parašų. Valdančiosios partijos teisininkai peticiją atmetė.
Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos Tarybai priklausančių valstybių, moteris per 12 savaičių turi teisę pasirinkti, ar nėštumą tęsti. Šiam laikui pasibaigus, legaliai abortas gali būti atliekamas, jei motinos ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.
„Juodąjį protestą“ Lenkijoje inicijavo aktorė Krystyna Janda, nutraukusi du gyvybei pavojingus nėštumus. Radijui „Radio Zet“ aktorė teigė, kad moterys neįtraukiamos į diskusijas apie tai, ką jos gali ir negali daryti su savo kūnu.
Šių metų vasarį tyrimų bendrovės „Ipsos“ atliktos Lenkijos gyventojų apklausos duomenimis, už moters teisę rinktis nutraukti nėštumą pasisako tik 33 procentai respondentų.
Protesto idėjos tradicija siekia XX amžių, kai 90 procentų islandžių, gindamos teises į ekonominę ir socialinę lygybę, spalio 24-ąją atsisakė dirbti, atlikti namų ruošos darbus ir prižiūrėti vaikus.
