Už romantiško Trakų fasado – tamsūs užkaboriai. Didžiausia korupcijos byla Lietuvoje, glaudūs vietos valdžios viršūnių ir kriminalinio pasaulio autoritetų ryšiai. Trakus korupcijos sostine pavertusių veikėjų byla jau nagrinėjama teisme, bet sugriauti pinigais, šešėline įtaka ir baime grįstą korupcijos piramidę nėra paprasta.
„Aš pats esu gimęs ir augęs Trakų rajone, todėl įspūdis tikrai baisus. Savo praktikoje pirmą kartą susiduriu su tokio dydžio korupcijos byla. Turint galvoje tai, kiek laiko truko veika ir kiek asmenų į ją buvo įsitraukę. Tai galima palyginti su kelių policijos pareigūnais, imančiais kyšius iš vairuotojų, tačiau čia sumos buvo kur kas didesnės. Byloje kaltinimai pateikti buvusiai rajono valdžiai – merui, mero pavaduotojui ir administracijos direktoriui“, – „15min“ sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius.
Korupcijos konvejeris
Daug metų Trakai buvo valdomi kaip kelių asmenų bendrovė.„Darbai buvo užsakomi ne konkursų, o apklausų būdu. Į jas buvo kviečiamos tos pačios firmos. Savivaldybės vadovai rajono reikalus tvarkė kaip privatų verslą. Dažnai bendrovių atstovai jau žinodavo apie būsimą konkurso laimėtoją ir net neduodavo paraiškos“, – teigia L.Kuprusevičius.
Pasak prokuroro, bylos duomenys itin iškalbingi. Fiktyvūs savivaldybės konkursai buvo tapę normalia praktika. Po nenusisekusių konkursų verslininkai miesto valdžiai priekaištaudavo tik dėl to, kad šie apie numatytą laimėtoją neįspėjo iš anksto. Be reikalo buvo trukdomi žmonės, kurie turėjo važiuoti, rengti konkurso pasiūlymus.
„Trakuose politinių pažiūrų skirtumų nebelieka. Nesvarbu, kas kokiai partijai atstovauja. Vien iš šios bylos galiu daryti išvadą, jog jie veikia ne kaip politikai, o kaip verslininkai“, – sakė prokuroras Linas Kuprusevičius.
Prokurorai įtaria, kad šią korupcinę schemą valdė buvęs Trakų meras Vytautas Petkevičius, mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas ir savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila.
Tačiau žodis „buvęs“ vargu ar tinka. V.Petkevičius ir L.Karnila iki šiol yra savivaldybės tarybos nariai. L.Karnila taip pat užima atsakingas Trakų „Šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. S.Raščiauskas dar visai neseniai buvo Trakų mero patarėjas.
„Trakuose politinių pažiūrų skirtumų nebelieka. Nesvarbu, kas kokiai partijai atstovauja. Vien iš šios bylos galiu daryti išvadą, jog jie veikia ne kaip politikai, o kaip verslininkai. Susirenka miesto vadovai ir kalbasi. Meras administracijos direktoriaus prašo: „Tu paskaičiuok, kiek mums ta bendrovė už praėjusius metus liko skolinga.“ Buvo rastos lentelės, kuriose nurodyta, kiek bendrovės laimėjo konkursų, koks procentas turi būti sumokėtas, ir išvestos sumos, kiek kuri bendrovė liko skolinga. Užfiksuoti kaltinamųjų žodžiai, kad reikia kitais metais mažinti tam tikrai įmonei užsakymų apimtis, nes žmogeliui darosi psichologiškai sunku mokėti vis didėjančias sumas“, – pasakojo prokuroras L.Kuprusevičius.
Verslininkai – įbauginti
Prokuroras supranta, kodėl verslininkai buvo priversti paklusti politikų spaudimui, tačiau nepraranda vilties, kad iki galutinio nuosprendžio bent jau dalis jų nustos bijoti ir prabils apie mokėtas duokles.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Prokuroras Linas Kuprusevičius |
„Privačiuose pokalbiuose ne vienas tų verslininkų man yra sakęs, kad šioje byloje yra tik maža veikų dalis iš to, kiek jiems tekdavo. Verslininkai dirbo viename rajone, todėl, nesutikę paklusti, arba privalėjo uždaryti įmonę, prarasti savo pajamų šaltinį, arba keltis į kitą rajoną. Gąsdina ir politikų ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Man verslininkai sakydavo, kad turi šeimą, mažus vaikus, kad nežinau, kas bus, jeigu pasakys, kaip viskas iš tiesų vyko. Tačiau labai tikiuosi, kad atsiras žmonių, kurie supras, jog dengdami politikų nusikalstamus veiksmus jie kenkia patys sau“, – atviravo L.Kuprusevičius.
Į klausimą, kaip Trakuose turėjo dirbti sąžiningi verslininkai, L.Kuprusevičius atsakė trumpai: „Neįsivaizduoju.“ Byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad verslininkai jautė ne tik politikų, bet ir kriminalinio pasaulio šulų spaudimą. Vienas tokių epizodų – dabar jau likviduotos Naujosios sąjungos būstinės Trakuose remontas. Darbus atlikęs verslininkas, negavęs pinigų, raštu kreipėsi į tuo metu Naujajai sąjungai vadovavusį Artūrą Paulauską, kuris po partijų susijungimo dabar yra Darbo partijos vicepirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovą Zenoną Vaigauską.
Tačiau sulaukė ne pagalbos, o Trakų valdovų pasitelkto vietinio kriminalinio autoriteto Stanislovo Narkevičiaus, pravarde Narkuša, spaudimo. Verslininkui buvo pasiūlyta darbų kainą sumažinti nuo 180 iki 80 tūkst. litų. Jei verslininkas nesutiktų, užsiminta, kad jam derėtų susirūpinti savo ir žmonos sveikata.
„Bylos metu niekas neatskleidė, kas pakvietė S.Narkevičių. Verslininkas sakė, jog jį jau rado atėjęs į susitikimą. Kol byla nukeliavo iki teismo, visi sutarė, kad S.Narkevičių atsivedė pats verslininkas. Nors užfiksuota, kaip po susitikimo meras administracijos direktorių giria, kaip gerai, kad pakvietei Narkušą, nes be jo mums nieko nebūtų pavykę“, – teigė prokuroras.
„15min“ bandė prakalbinti vietos verslininkus, bet nė vienas nesutiko viešai kalbėti. Vienintelis, viešai prabilęs apie Trakų nusikaltėlių siautėjimą, buvo verslo Lietuvoje ėmęsis garsus Filipinų fotografas. Kavinės Trakuose savininkas Andis Hernandezas kreipėsi į policiją ir į žiniasklaidą po to, kai S.Narkevičius, įpykęs, jog dėl jo kavinė nedirbs ilgiau nei įprasta, sumušė verslininką ir jo žmoną.
Kalėjimo neišvengs?
Prokuroro L.Kuprusevičiaus teigimu, net ir paviešinus įspūdingus Trakų vadovų korupcijos mastus, vietos gyventojai didelių pokyčių nepajuto: „2009 metais perdaviau bylą į teismą. Dar 2010 metais sulaukdavau žmonių skambučių – jie skundėsi, kad niekas nesikeičia. Trakuose viskas vyksta taip, kaip vyko. Skambindavo telefonu, siųsdavo laiškus. Paprasti žmonės klausdavo, ką daryti, nes niekas nesikeičia.“
„Prisimenu, Seime manęs klausė, kodėl visi ima po 30 tūkst. litų? Todėl, kad 32 tūkst. 625 litai jau yra didelės vertės kyšis“, – paaiškino prokuroras L.Kuprusevičius.
Prokuroras kaltinamiesiems siūlo skirti griežtas bausmes. „Nuo 2006 metų labai griežtėjo sankcijos už korupcinius nusikaltimus. Prisimenu, Seime manęs klausė, kodėl visi ima po 30 tūkst. litų? Todėl, kad 32 tūkst. 625 litai jau yra didelės vertės kyšis. Ši suma yra riba tarp sunkaus ir apysunkio nusikaltimo. Šioje byloje reikalaujamos sumos buvo ir šimtas, ir du šimtai tūkstančių litų. Tai sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo. Kitų alternatyvų nėra. Laisvės atėmimo bausmės atidėti negalima. Taikyti švelnesnę bausmę galima tik, jeigu žmogus prisipažįsta ir gailisi. Šioje byloje to nėra“, – patikslino L.Kuprusevičius.
Tiesa prokuroras neslėpė, kad nesiimtų prognozuoti teismų sprendimų korupcijos bylose. Pasak jo, šiose bylose kaltinamiesiems atstovauja geriausi advokatai, o ir patys kaltinamieji – žmonės su kaklaraiščiais, pasitempę, gražiai kalbantys – neretai sulaukia teismo gailesčio. „Manęs kažkada klausė, ar gali tokie žmonės dirbti savivaldybės taryboje? Atsakiau paprastai – jeigu teisiami žmonės gali dirbti Seime, tai kodėl negali dirbti savivaldybės taryboje?“
Mero žinia: mokėti nebereikia
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Trakų meras Vytautas Zalieckas |
Vos prieš savaitę išrinktas naujasis Trakų meras socialdemokratas Vytautas Zalieckas interviu „15min“ žadėjo pokyčius. „Turim tai, ką turim. Manau, kad teisėsauga su šia problema susitvarkė. Tai, jog kaltinamųjų suole sėdintys asmenys dirba taryboje, yra įstatymų spragos. Juose turėtų būtų įtvirtinti draudimai tokiems žmonės užimti atsakingas pareigas. Artimiausiu metu rengsime susitikimą su visais rajone dirbančiais verslininkais, aptarsime šiuos klausimus. Manau, kad ir verslininkai, ir mūsų savivaldybės darbuotojai jau suprato, kad taip, kaip buvo, toliau būti negali“, – kalbėjo rajono vadovas.
Tiesa, V.Zalieckui mero postą priverstas užleisti liberalcentristas Vincas Kapočius nėra toks optimistas. Jis viešai skundėsi, jog galėjo būti atleistas dėl to, jog rengėsi keisti miesto viešųjų tualetų nuomos sąlygas. Tai esą galėjo nepatikti teisiamam buvusiam merui V.Petkevičiui, kurio motina užsiima šiuo verslu.
Patikimas užnugaris
Trakų bendruomenės „Santalka“ vadovę Nijolę Dočkuvienę galima laikyti išimtimi iš taisyklės. Ši moteris ne tik drąsiai gina bendruomenės interesus Trakų savivaldybėje, tačiau ir atvirai bendrauja su žiniasklaida: „Ne vieną dešimtmetį gyvenu Trakuose ir gerai pažįstu visus tarybos narius. Teko belstis į jų sąžinę ir prašyti, kad atsikratytų kai kurių nedorų politikų ir valdininkų, nes jie rūpinasi ne žmonių gerove, o savo grupuočių interesais“.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Trakų bendruomenės pirmininkė Nijolė Dočkuvienė |
Tiesa, N.Dočkuvienė neslepia, kad aktyviai reikštis Trakuose garbaus amžiaus žmonėms lengviau nei aktyviam jaunimui. „Žmonės bijo. Verslininkai bijo prie manęs net prieiti, nors daugelį jų pažįstu asmeniškai. Žmonės bijo netekti darbų. Buvo sukurta sistema – jeigu pritari valdantiesiems, tai tavo reikalai be problemų judės pirmyn. Jei ne – turėsi didelių problemų. Bijome ir mes. Čia ne juokas. Valdžia dirba su nusikalstamu pasauliu. Mačiau ne vieną kartą, kaip Narkuša su L.Karnila pietavo. Aš bijau kartais eiti gatve“, – pasakojo bendruomenės atstovė.
N.Dočkuvienė tvirtino, kad vietos valdžia nesielgtų taip įžūliai, jeigu neturėtų įtakingų užtarėjų Vilniuje: „Trakai yra arti Vilniaus. Čia stovi įtakingų žmonių vilos. Vietos valdininkai turi patikimą užnugarį. Pažiūrėkite, kaip drąsiai jie veikė visus tuos metus. Net ir dabar – bylos nagrinėjimas beveik baigtas, o jie dar nori nugvelbti internatą, bando „prichvatizuoti“ socialinį būstą. Matyt, trūksta pinigų advokatams“, – skauduliais dalijosi N. Dočkuvienė.
Trakai vilioja turtuolius
Istoriniai duomenys rodo, jog 1321 m. Trakai tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostine, tačiau jau po metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sostinę perkėlė į Vilnių.
Mieste, kurį per metus aplanko arti milijono svečių, gyvena 5 tūkst. 725 gyventojai.
Trakų rajone registruoti 2 tūkst. ūkininkų, tačiau realiai ūkininkauja apie 300 šeimų. Likusiems ūkininkams pažymėjimai reikalingi sodyboms vaizdingose vietose įregistruoti. Tarp Trakų rajono ūkininkų – daug turtingų ir gerai visuomenei žinomų žmonių.
Trakus ir Vilnių skiria vos 30 km, todėl rajone nedarbas nedidelis.
Trakų šilumos ūkis išnuomotas koncesininkui „Prienų energija“. Tiek vietos politikai, tiek bendruomenė pripažįsta, kad miesto šilumos ūkis valdomas neefektyviai.
Rajone yra trys saugomos teritorijos – Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario regioninis parkas ir Neries regioninio parko dalis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame 2012 m. savivaldybių reitinge Trakai užima šeštąją vietą. Blogiausiai įvertinta sritis – investicijos ir plėtra. Geriausiai – administracija ir personalo valdymas.
Rajone yra apie 60 kaimo turizmo sodybų.
Trakų įžymybės
Trakai žinomi savo architektūriniais paminklais ir kasmet vykstančiais tradiciniais renginiais.
Trakų pilis Galvės ežero saloje buvo pastatyta XIV a. Didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva. Pilis atstatyta 1962 m. Šiuo metu joje veikia Trakų istorinis muziejus. Vyksta kasmetiniai renginiai: Trakų miesto šventė, Muziejų naktis, amatų dienos.
Užutrakio dvarą XIX a. įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Dvaro teritorija siekia 600 ha. Šalia rūmų buvo įrengtas įspūdingas parkas. 2005 m. Užutrakio dvaras buvo restauruotas. Nuo to laiko jame vyksta kamerinės muzikos vakarai, poezijos skaitymai, džiazo festivaliai.
Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Nuo XVII a. bažnyčią ėmė garsinti stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, prie jo besimeldžiančių žmonių gaunamos malonės. Bažnyčia nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį.
