Tačiau yra ir tokių rūšių, kurios pasirodė sąlyginai neseniai ir labai sparčiai tapo vyraujančiomis. Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) yra iš Ponto-Kaspijos regiono kilusi invazinė žuvis, sparčiai plintanti Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje šis grundalas pirmą kartą sugautas 2002 metais rugpjūčio mėnesį Baltijos jūros priekrantėje ties Kopgaliu. Vėliau jis išplito visoje Baltijos jūros priekrantėje, kur pastaruoju metu vietomis net tapo dominuojančia bentofage (besimaitinančia nuo dugno) žuvimi, taip pat – Kuršių mariose. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo jų atsiradimo, juodažiočių grundalų gausumas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje ypač išaugo ir šiuo metu jie yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų rūšių.
Ši žuvis užauga iki 25 cm ilgio, kūnas kresnas, galva masyvi, žiotys pakankamai didelės, dantys specializuoti moliuskų traiškymui. Gyvenimo trukmė iki 4 metų. Grundalų, kaip ir kitų žuvų, kūno spalva iš dalies priklauso nuo aplinkos, tačiau dažniausiai sutinkami tamsūs, beveik juodi grundalai. Ant nugarinio peleko yra juoda dėmė su ryškiu geltonos spalvos apvadu. Grundalai ypač plastiški aplinkos sąlygų atžvilgiu – gali gyventi tiek gėluose, tiek druskėtuose vandenyse, kurių temperatūra svyruoja nuo 0 iki +30 laipsnių. Jūroje gyvenančios žuvys paprastai sutinkamos priekrantės zonoje, iki 30 m gylio, tačiau kartais sugaunamos ir giliau. Ši grundalų atsitraukimo į gilesnius vandenis tendencija stebima ir Lietuvos priekrantėje.
Pastaruoju metu stebimas grundalų plitimas gilesnėse nei 40 metrų jūros akvatorijose sietinas su atsirandančiu maisto trūkumu priekrantės vandenyse. Grundalai dažniausiai renkasi akmenuotą dugną, kuriame daug slėptuvių. Grundalų nerštas vyksta balandžio–birželio mėnesiais, tačiau gali užtrukti net iki rugsėjo. Patelės neršia porcijomis, kelis kartus, o ikrai yra prilipdomi prie akmenų, augalų ar kito substrato. Patinai ikrus saugo nuo plėšrūnų, taip pat juos vėdina savo pelekais. Dėl tokios dauginimosi strategijos bei elgsenos neršto sėkmingumas yra aukštas ir greitai pasiekiamas didelis populiacijos gausumas. Dauguma patinų po neršto sezono žūsta – dėl to kai kuriose Baltijos jūros pakrantės vietose po audrų stebimi į krantą išmesti dideli nugaišusių grundalų kiekiai.
Grundalų mitybos spektras pakankamai platus, tačiau pagrindinę raciono dalį sudaro įvairūs moliuskai, vėžiagyviai, kiti bestuburiai bei smulkios žuvys. Manoma, kad būtent dėl grundalų poveikio Baltijos jūroje Lietuvos priekrantėje, kai kuriose akvatorijose moliuskų midijų sumažėjo net keliolika kartų. Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną perfiltruojantys ir apvalantys didžiulius kiekius vandens, todėl ženkliai sumažėjus midijų, gali pablogėti vandens kokybė, suintensyvėti vandens „žydėjimas“.
Neatmetama tikimybė, jog grundalai gali daryti neigiamą įtaką net ir vandens paukščių pasiskirstymui: tikėtina, jog dėl grundalų poveikio sumažėjus moliuskų, kai kurios jais mintančios vandens paukščių rūšys (pvz. ledinės antys) dėl atsiradusio maisto stygiaus pasitraukė į kitas akvatorijas, kur moliuskų gausumas kol kas išliko didesnis. Midijų gausumo sumažėjimas ilgainiui pakeitė ir pačių grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi – Baltijos makomomis bei žuvų mailiumi, vežiagyviais ir bestuburiais.
Ne visos nevietinės gyvūnų rūšys daro neigiamą poveikį ekosistemoms. Nors dauguma svetimkraščių rūšių sugeba koegzistuoti kartu su vietinėmis rūšimis nedarydamos pastebimesnės žalos, tačiau yra ir tokių, kurių atsiradimas pakeičia vietinių populiacijų struktūrą ir mitybos ryšius. Tikėtina, kad labai sparčiai plintantis grundalas gali sudaryti konkurenciją vietinėms žuvų rūšims (plekšnei, gyvavedei vėgėlei) dėl maisto ar buveinių. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos duomenimis, žymesnis grundalų pagausėjimas stebėtas šiaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos uosto) lyginant su pietine dalimi (palei Kuršių Neriją). Toks grundalų gausumo pasiskirstymas yra įtakotas skirtingų dugno savybių šiose zonose. Šiaurinėje dalyje dugnas daugiausiai akmenuotas, tuo tarpu pietinės dalies dugną dengia smėlis. Grundalai dažniau renkasi akmenuotas buveines, kur neršia, slepiasi ir maitinasi. Dėl šios priežasties didžiausią poveikį grundalai gali daryti būtent šiaurinėje jūros priekrantės dalyje.
Pastaruoju metu stebimas grundalų plitimas gilesnėse nei 40 metrų jūros akvatorijose sietinas su atsirandančiu maisto trūkumu priekrantės vandenyse.
Antra vertus, grundalai yra maistas kitoms plėšrioms žuvims ar žuvimi mintantiems paukščiams, ruoniams. Pastaruoju metu stebima didėjanti grundalų dalis otų, menkių bei kitų plėšrių žuvų mityboje. Atlikus kormoranų, perinčių Juodkrantės kolonijoje mitybos tyrimus nustatyta, kad žuvų bendrijoje didėjant grundalų daliai, jų ženkliai daugėja ir kormoranų mityboje, o pastaruoju metu grundalų gausumui ypač išaugus, jie tapo vienu iš pagrindinių kormoranų maisto objektu. Kartu su grundalų gausėjimu žuvų bendrijoje, keitėsi ir kormoranų mitybos įpročiai – vis daugiau paukščių rinkosi maitintis jūros, o ne marių pakrantėje. Tokiu būdu iš dalies sumažinamas kormoranų poveikis kitų rūšių žuvims.
Grundalų invazijos pradžioje buvo baiminamasi dėl jų tinkamumo žmonių maistui – manyta, jog vandenį filtruojančiais moliuskais mintantys grundalai gali sukaupti didelius kiekius teršalų, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog sukauptų teršalų kiekiai neviršija leistinų koncentracijų, o žuvys yra tinkamos kasdieniam vartojimui. Prieš trejus metus Palangoje pirmą kartą buvo organizuotos Grundalinės – šventė, skirta grundalų, kaip maisto objekto, populiarinimui. Šiuo metu kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose galima rasti šviežių ar konservuotų grundalų, tačiau didžioji dalis verslinių laimikių vis dar eksportuojama į užsienį.
Šiuo metu, greičiausiai, stebime juodažiočių grundalų gausumo piką Lietuvos priekrantės vandenyse. Pastaraisiais metais atskirose akvatorijose net stebimas nežymus grundalų gausos mažėjimas. Dauguma invazinių rūšių po invazijos pradžios praeina kelias standartines gausumo stadijas – tik prasidėjus invazijai naujos rūšies individų gausumas būna nedidelis, tačiau praėjus kuriam laikui ir naujajai rūšiai prisitaikius prie aplinkos sąlygų, stebimas staigus gausumo didėjimas, kai per trumpą laiką invazinės rūšies gausumas ypač išauga.
Vėliau suveikia ekosistemos savireguliaciniai mechanizmai (pvz. ligos, parazitai, maisto ir buveinių trūkumas, plėšrūnai), o to pasekoje invazinės rūšies gausumas pradeda mažėti. Taigi, tikėtina, jog netolimoje ateityje grundalų gausumas gali mažėti, tačiau ši rūšis jau tapo neatsiejama Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos dalimi.
