Surengti susitikimą su įvairių institucijų, uosto kompanijų ir šalia uosto įsikūrusiais gyventojais sumanė Seimo narys Simonas Gentvilas, dirbantis Aplinkos apsaugos komitete. Anot parlamentaro, kreipimųsi dėl uosto veiklos sulaukta ne kartą, tad norėjosi informaciją išgirsti iš pirmų lūpų.
„Ne kartą esame sulaukę Vitės, Melnragės bendruomenių kreipimųsi. Spaudoje vyksta nuolatinė diskusija, kad yra šalutinis poveikis iš uosto šiaurinės, pietinės dalies. Norėjosi profesionaliai aptarti problemas, leisti kompanijoms pasisakyti šiais klausimais, pasiginčyti, pakalbėti, kas įdiegta“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Anot jo, didžiausia aktualija prieš dešimt metų buvo šios ūkinės veiklos poveikis vandeniui. Šiandien pasaulyje daugiausiai kalbama apie uostų taršą ir triukšmą iš laivų ir terminalų.
„Į Klaipėdos uostą, reikėtų pagirti, ko dažnai neįvertiname, kroviniai atvažiuoja geležinkeliu, ne kelių transportu kaip kaimyninėse šalyse. Užterštumas žymiai mažesnis, žinoma, galėtų būti dar mažesnis.
Turime nuolatinius nusiskundimus mieste iš kaimyninių bendruomenių, kad uostas sukelia šalutinį poveikį. Turime šalia stadioną, apie kurį šnekama, kad reikėtų iškelti, sunku įleisti žaidėjus, nes jaučiamas nosimi kvapas“, – sakė S.Gentvilas.
Dulkės sėda ant mašinų ir balkonuose
Anot šalia uosto, Vitės kvartale, gyvenančios aktyvios šio kvartalo gyventojos Alinos Andronovos, praėjusią vasarą Vitės rajonas kentėjo nuo juodų dulkių – kasdien storu, juodu dulkių sluoksnių pasidengdavo žmonių balkonai, langai. Buvo juntamas nuolatinis triukšmas.
„Situacija dabar pagerėjusi“, – konstatuoja gyventoja, kartu su bendraminčiais nuolat atakuojanti įvairias institucijas dėl uoste vykdomos krovos ir neigiamo poveikio gyventoms. Rajone ir gyventojų linksniuojamose kompanijose ne kartą lankėsi aplinkosaugos bei sveikatos specialistai, tirti kvapai bei triukšmas.
Praėjusią vasarą bendrovė „Klasco“ vykdė geležies rūdos krovą, kuriai būdingas dulkėtumas. Gyventojai teigia išgirdę pažadą, jog šis krovinys nebebus kraunamas, tačiau neseniai pajuto tas pačias pasekmes – iš lauko rajono gyventojai po pasivaikščiojimų grįžta pajuodusiais batais, o vaikai – juodomis rankomis.
Anot A.Andronovos, gyventojai gali papasakoti ir apie rusvas dulkes, nusėdančias ant butų langų, automobilių. Neseniai daryti monitoringo rezultatai parodė, jog medžiagos nusėda dirvožemyje. Nustatyta, jog prie pat uosto esančios „Vitės“ mokyklos stadiono dirvožemis užterštas sunkiaisiais metalais.
„Žolė, kurioje žaidžia vaikai, užteršta geležies ir kitų metalų rūdos dulkėmis, taip yra ir šiandien. Dulkėtumas šiek tiek mažesnis“, – teigė A.Andronova, pro savo langus stebinti krovą uoste. Gyventojai buvo užsakę šių medžiagų, nusėdančių balkonuose, tyrimą. Laboratorijoje nustatyta, jog tai geležies ir silicio oksidai, abi medžiagos, žalingos kvėpavimo sistemai, o viena jų yra kancerogeninė.
Žolė, kurioje žaidžia vaikai, užteršta geležies ir kitų metalų rūdos dulkėmis, taip yra ir šiandien. Dulkėtumas šiek tiek mažesnis, – teigė A.Andronova, pro savo langus stebinti krovą uoste.
Gyventojai prašė pastatyti papildomas taršos matavimo stoteles, vieną jų – prie mokyklos. Taip pat siūlė Uosto direkcijai įdiegti vieno langelio principą, taip sudarant galimybę visais aktualiais klausimais kreiptis būtent į šią įstaigą. Anot gyventojų, dabar esant taršai ar triukšmui kreipiamasi į įvairias įstaigas, tarp jų ir į policiją.
Įsigijo vandens patrankas
Bendrovės „Klasco“ Krovos terminalo viršininkas Vytautas Štumbergas susitikime patikino, jog pastaraisiais metais imtasi aktyvių priemonių kovojant su dviem negerovėm – triukšmingumu, ypač nakties metu, ir dulkėtumu. Bendrovė apribojo tam tikrų produktų krovą nakties metu, įsigijo itin tyliai dirbančius kranus.
Atstovas pripažino, jog pernai birželį gautas naujas, nežinomas krovinys – smulki geležies rūda.
„Kai pradėjom krauti, šioks toks šokas buvo, bandėm nežinodami to produkto visokiais būdais kovot su dulkėmis, prašėme „Krovinių terminalo“ pagalbos. Paskui išanalizavome, perėmėme kitų uostų pavyzdį, važiavome į Roterdamą, Amsterdamą, kur krauna. Nupirkome pabandymui dvi vandens patrankas, pamatėme, kad efektas yra, papildomai įsigijome dar keturias, turime šešias“, – pasakojo bendrovės atstovas.
Apie diegiamas priemones gyventojams papasakojo ir bendrovių „Klaipėdos nafta“ bei „Krovinių terminalas“ atstovai. Aplinkosaugai tikino skiriantys ypatingą dėmesį, besidomintys naujausiomis technologijomis, rekuperacinėmis sistemomis, padedančiomis suvaldyti kvapus, mat gyventojai skundžiasi naftos bei benzino kvapais.
„Palaikome pulsą naujausiose tendencijose, jei tik kažkas yra naujo rekuperacijos srityje. Fiksuojamas kiekvienas gyventojų skambutis“, – sakė „Krovinių terminalo“ direktorius A.Gimbutas.
„Klaipėdos naftos“ atstovas tikino, jog visi nauji rezervuarai sandėliavimui numatomi su pontonais, kurie leis sumažinti garų patekimą į aplinką, naudojami rekuperaciniai įrenginiai, talpyklos, kuriose yra sandarinimo žiedai. „Klaipėdos nafta“ aplinkosaugai artimiausiais metais numačiusi skirti 4,4 mln. eurų.
Į skundus reaguojama
Susitikimo metu institucijų atstovai paminėjo, jog trys bendrovės, dėl kurių gyventojai labiausiai skundžiasi, į aplinką per metus išmeta per 200 tonų teršalų.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė teigė, jog įstaiga reaguoja į visus gyventojų skundus, ar tai būtų vieno žmogaus, ar grupės asmenų nusiskundimas. Tiesa, operatyviai sureaguoti nepavyksta, mat įstaiga neturi reikiamos įrangos, tad matavimai nėra atliekami tą pačią dieną.
Pernai įstaiga gavo penkis skundus, kai kuriuos jų pasirašė daugiau nei 250 gyventojų. Daugiausiai skundžiamasi dėl naftos produktų kvapų, taip pat dėl triukšmo.
KU Pajūrio tyrimų planavimo institutas atliko užterštumo matavimus Šiaurinėje Klaipėdos dalyje. Oro taršos tyrimai šiais metais buvo atlikti 28 tyrimo vietose, tirti teršalai ir kietosios dalelės. Pastebėta, jog vasario-kovo mėnesiais teršalų, azoto ir sieros dioksidų buvo padidėję, tačiau kitu laikotarpiu rodikliai siekė įprastus vidurkius.
Aplinkos apsaugos departamento atstovas tikino, jog nusiskundimų gaunama, jie tiriami, o įmonėms skiriamos ir baudos, tiesa, jos tėra simbolinės.
Susitikimą su gyventojais organizavęs S.Gentvilas besibaigiant pasitarimui teigė, jog visų pirma ausį rėžia niekingos baudos, skiriamos už taršą ir kitus pažeidimus kraunant krovinius. Esą 80 eurų yra gero specialisto poros valandų atlygis, tad į baudą tai anaiptol nepanašu. S.Gentvilas tikino, jog ši situacija prašosi įstatyminių pataisų.
