Paukščius jau ne vienerius metus petardų šūviais vaiko ir jų populiaciją stebi ornitologas Saulius Rumbutis. Pirmadienio rytą jis demonstravo mažučius, vištos kiaušinį primenančius tik melsvus kormoranų kiaušinius. Merkdamas į vandenį S.Rumbutis įvertina jo brandumą iki išperėjimo. Šviežiai sudėti kiaušiniai nuskęsta, o brandesni iškyla. Jei kiaušinis jau gerokai brandus, nuvijus kormoranus jis greit atšąla ir jauniklis neišsirita. Šios priemonės tikslas, kad neišsiristų pusė sudėtų kiaušinių.
„Naudojamos vieno šūvio petardos, kurias iššovus paukščiai pakyla nuo lizdų, neleidžiama jiems sugrįžti ir kartojama daug kartų iki sutemų. Kada nebemato ir sutupia nakvoti į marias, dėtys lieka nešildomos. Grįžta 3–3.30 val. ryto, vos vos brėkštant, pradeda grįžinėti į lizdus, bet dėtys būna atšalusios. Orientuojamės, kada žemesnė oro temperatūra, kad greičiau pasiektume planuotą rezultatą“, – pasakojo S.Rumbutis.
Išimti kiaušinių iš lizdų naudodamas alpinistinę įrangą jau keletą kartų ropštėsi ornitologas Deivis Demantavičius. Lizduose pasakoja aptikęs po 3–5 kiaušinius. Pasiekti pavyksta ne visus, mat kai kurie lizdai sukrauti ant šakų galų.
Pakilęs į aukštybes lizduose pasakoja matęs ir atrytos žuvies, daugybę išmatų, nubaltavusių medžių.
Kadangi kolonijos pakraščiuose esančiuose lizduose paukščiai peri vėliau, ornitologui teks kopti ir dar. Taip siekiama įvertinti kiaušinių išperėjimo ir atvėsimo lygį.
Persikėlė į naujas vietas
Dėl kasmet atliekamų gausos reguliavimo darbų perinčių kormoranų skaičius jau kelerius metus yra stabilus, tačiau susiformavo kelios naujos kolonijos Klaipėdos rajone prie Plazės ežero ir Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose. S.Rumbučio teigimu, neilgai trukus pastarojoje vietoje paukščių kolonija skaitlingumu pranoks Juodkrantę. Pernai Rusnėje suskaičiuota apie 2 000 kormoranų porų.
Kolonijos išsiskaidymas buvo prognozuotas jau anksčiau. Manyta, jog paukščiai pasirinks kitas Kuršių nerijos vietoves, judės Nidos link.
„Paukščiai niekur nedingo ir nedings, nes yra žuvingi vandens telkiniai, marios, jūra, paukščiams yra, kur maitintis. Jei neliks jų čia, bus netoli, Kaliningrado srity, perės tenai, marios jiems tinkama mityba vieta“, – sakė S.Rumbutis.
Paukštis naudingas kaip visi
Šių paukščių monitoringą atliekanti ir apie 3 000 lizdų suskaičiavusi ekologė Emilija Razmienė pastebėjo, jog taikoma priemonė pasiteisino, paukščiai sengirės pusėje nebekuria naujų lizdų ir pasistūmėjo Nidos link.
Tiesa, E.Razmienė pabrėžia, jog visuomenėje gajus požiūris, jog šis paukštis yra kenkėjas, nėra teisingas.
„Nėra žalos iš mano, kaip ekologo, pozicijos. Jei paukštis sėdi vienoje teritorijoje, tai nėra žala, tai gamtos dalis“, – sakė E.Razmienė.
Jos teigimu, netiesa, jog paukščiai ėmus džiūti medžiui išsikelia ir kuriasi naujoje vietoje. Priešingai, paukščiai daug metų peri viename lizde ir išsikelia tik tuomet, kai nebelieka šakų, kur galėtų susikrauti lizdą, o čia galima įžvelgti ir žmogaus veiklos pasekmes.
„Kai dvi savaites čia tarp paukščių pabūni, supranti, kiek daug kišiesi į gamtą. Visą tą pusiausvyrą ir išmuši“, – sako ekologė.
Jos teigimu, kormoranai biologinėje grandinėje yra naudingi paukščiai. Jie išgaudo invazines žuvis – grundalus, kurie išstumia vietines žuvis.
„O gandras kuo naudingas, be to, kad neša mums vaikus? Arba kiti paukščiai, garniai, kirai, kiekvienas gyvas organizmas turi vietą po saule. Galbūt sliekas irgi mums nėra labai gražus, bet jie yra reikalingi. Taip ir kormoranai. Neseniai demonstruotas filmas „Rūgštus miškas“, ten paukščiai nufilmuoti iš gana arti. Tai puikios išvaizdos paukščiai, jie tik tiek kalti, kad jų mitybos objektas yra žuvis ir kad jų išmatos džiovina mišką. Žinoma, jei perėtų ne kurortinėje vietoje, o perėtų salose, neprieinamose vietose, tikrai mums nekliūtų“, – antrino ornitologas S.Rumbutis.
