Juodkrantės, antros pagal dydį Kuršių nerijoje gyvenvietės, veidas keičiasi. Ir į gerąją pusę.
Šių metų pavasario pabaigoje Neringos savivaldybė pristatė Juodkrantės keleivinių laivų uosto projektinius pasiūlymus.
Šis uostas, reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu sujungsiantis pamario uostelius ir prieplaukas, savo veiklą turėtų pradėti jau po kelerių metų.
O kol jis bus pastatytas, birželio pabaigoje gyvenvietės Gintaro įlankoje įrengta pontoninė prieplauka. Joje gali švartuotis aštuoniolika žvejų laivelių (valčių).
-
Ties Juodkrante fiksuotas smiltyse paskendęs laivas: vietiniai mena istoriją
-
Mitais apipinti kormoranai: traukiasi iš Juodkrantės kolonijos, bet nuveikė tai, ko nesitikėjo ir ornitologai
-
Neringos valdžia ramina: aikštelė Juodkrantėje „nesumažėjo“
-
Dviratininkams atverta rekonstruota tako Smiltynė–Nida 13,5 km ilgio atkarpa
Pamiršta prieplauka
Juodkrantiškiai šiuos ir būsimus pokyčius vertina labai teigiamai. Tačiau stebisi, kodėl yra pamiršta senoji Juodkrantės prieplauka ties L.Rėzos gatvės pradžia.
Pasak Juodkrantės verslininko Eivydo Kauneckio, sutvarkius senąją prieplauką ne tik pagražėtų pati gyvenvietė, bet ir atsirastų dar daugiau vietų laivams ir jachtoms švartuoti.
„Man asmeniškai yra nesuprantama, kodėl norima keleivinių laivų uostą įrengti centrinėje gyvenvietės dalyje.
Ne tik aš, bet ir kiti juodkrantiškiai mano, kad logiškiau ir protingiau būtų jį įrenti prie jau esamo ilgojo molo, esančio L.Rėzos gatvės pradžioje, ties poilsio namais „Ąžuolynas“.
Tuo labiau kad pietinė šio molo pusė jau yra pakankamai tvarkinga. Liktų tik šiaurinę sutvarkyti.
Ir tai galima padaryti be didelių investicijų.
Įrengus medinius „pirštus“ laivus būtų galima švartuoti priekiu ar galu, o ne šonu, kaip dabar tenka daryti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E.Kauneckis.
Palaiko ir buriuotojai
Idėjai sutvarkyti senąją Juodkrantės prieplauką pritaria ir buriuotojai. Jų teigimu, ši vieta yra labai patogi jachtoms švartuoti.
Jos prie molo švartuojamos ir dabar, nors tam beveik nėra patogios infrastruktūros.
Į krantą išlipę buriuotojai yra priversti prašyti šalia esančių kavinių malonės – vandens kavai išsivirti ir maistui pasigaminti, elektros, leisti nusiprausti ar bent išsivalyti dantis.
Užprogramuotos problemos
Juodkrantės keleivinių laivų uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų.
Juodkrantiškių teigimu, ne visi jų savininkai į Kuršių neriją atplauks laivais. Niekas negali pasakyti, kiek jų bei laivų keleivių į Juodkrantę atvyks automobiliais.
„Jei yra 80 vietų laivams, tai, manau, turėtų būti galvojama ir apie 80 vietų automobiliams pastatyti.
O toje gyvenvietės vietoje, kurioje projektuojamas uostas, transporto parkavimas yra didžiulė problema. Jau dabar aplinkui pastatyta daug poilsio pastatų, kurie neturi savo parkavimo vietų. Žmonės automobilius laiko tiesiog gatvėse.
O prie senosios prieplaukos yra didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė. Ir tai dar vienas labai svarus argumentas jos naudai“, – tikino E.Kauneckis.
Pamario žvejai ir buriuotojai nuogąstauja, kad naujai pastatytas keleivinių laivų uostas gali dalinai užtverti Kuršių mariomis einantį laivybinį vandens kelią.
Šioje vietoje jis eina labai arti kranto. Tokiu atveju tektų jį nukreipti ir gilinti seklias marias.
Rimtų argumentų neišgirdo
Savo nuomonę bei nuogąstavimus juodkrantiškiai išsakė ir Neringos savivaldybės atstovams. Tačiau jų atsakymai žmonių neįtikino.
„Vienas iš argumentų, kodėl pasirinkta būtent ši keleivinių laivų uosto vieta, – istorinis aspektas. Neva seniau čia buvo pagrindinis Juodkrantės molas ir stovėjo kažkoks pastatas.
Bet susidaro toks įspūdis, kad kažkas seniau suprojektavo ir pradėjo šį projektą, bet nepabaigė, o dabar tiesiog nuspręsta jį pratęsti“, – stebėjosi E.Kauneckis.
Neįmanoma misija
„Vakarų ekspreso“ paklaustas, ar centrinėje Juodkrantės dalyje planuojamas keleivinių laivų uostas negalėtų būti pastumtas į pietinę gyvenvietės pusę ir jam statyti išnaudota senoji prieplauka, Neringos meras Darius Jasaitis iš karto labai aiškiai pasiūlė dėl to nepuoselėti jokių iliuzijų.
„Keleivinių laivų uostas numatytas dar 1991 metais patvirtintu Vyriausybės nutarimu. Jis pakeistas tik vieną kartą – 2012 metais.
Tam, kad būtų numatyta kita uosto vieta, reikia pakeisti Vyriausybės nutarimą. Mano protu, tai sunkiai suvokiama.
Ir tai pirma. Antra, reiktų pakeisti ir miesto bendrąjį palaną. Priminsiu tik tiek, kad detalusis planas dėl šio uosto su visomis institucijomis buvo derinamas net 10 metų.
Man pavyko Kultūros paveldo departamente gauti paskutinį parašą. Kada buvo pinigų, šio uosto niekas nestatė, nes nebuvo suderinta departamente.
Tik po tokių vargų pagaliau galime pradėti rengti uosto techninį projektą.
Ir tai dar ne viskas. Klaipėdos regiono plėtros taryba pritarė būtent šiai, o ne kitai vietai statyti keleivinių laivų uostą.
Juodkrantės keleivinių laivų uostas atsiras ne anksčiau kaip 2026 metais. Ir jis kainuos mažiausiai 10 milijonų eurų.
Pasakysiu pavyzdį, kaip tokios procedūros vyksta Neringoje. Sakykime, šiandien visos institucijos vieningai nusprendžia ir pritaria, jog prie Negyvųjų kopų reikia pastatyti tualetą. Kad gamtinio rezervato lankytojai nedarytų to, ką dabar daro.
Ir tik lygiai po septynerių metų turėtume suplanuotą teritoriją ir galėtume pradėti rengti techninį tualeto statybos projektą.
Mažiausiai tiek metų prarastume, jei uostą dabar staiga sugalvotume statyti kitur.
Kalbėti, kad mes persigalvojome ir keliame uostą kitur, reikštų sužlugdyti viską, ką turime dabar. Todėl čia reikėtų dėti tašką“, – aiškiai argumentavo D.Jasaitis.
Pasak Neringos mero, Juodkrantės keleivinių laivų uostas atsiras ne anksčiau kaip 2026 metais. Ir jis kainuos mažiausiai 10 milijonų eurų.
„Mes visi pritariame, kad reikia ir senąją Juodkrantės prieplauką bei kitas vietas išvalyti ir sutvarkyti, kad Neringa būtų dar gražesnė ir patrauklesnė. Tačiau viskam reikalingas finansavimas.
Konkrečiai uostui skirti regioninės plėtros pinigai. Tik jo infrastruktūrai. Be pastatų, kuriems statyti, jau atsiradus uostui, ieškosime koncesininkų.
Viskam, kas šiame uoste susiję su verslu, ieškosime koncesininkų. Juk ne Savivaldybės funkcija yra turėti kavines, remontuoti laivus ir dar kažką panašaus daryti.
Europos Sąjungos lėšos yra skirtos CO2 kiekiui mažinti. Kad lengvuosius automobilius pakeistų keleiviniai laivai, kurie švartuosis šio uosto prieplaukoje.
Juk net ir pats taršiausias laivas išmeta į aplinką mažiau CO2 vienam žmogui nei automobilis“, – sakė Neringos meras D.Jasaitis.
Vietą išrinko mokslininkai
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (teritorija) projektuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos.
Planuojama, kad Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų ir taps visam Klaipėdos regionui svarbiu objektu, kuris leis reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu sujungti pamario uostelius ir prieplaukas.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtoje Juodkrantės uosto Kuršių marių pakrantėje įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo išnagrinėtos kelios jachtų uosto įrengimo alternatyvos – centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamo keleivinių laivų uosto; šiaurinėje gyvenvietės dalyje prie Gintaro įlankos; pietinėje gyvenvietės dalyje prie poilsio namų „Ąžuolynas“.
Visose šiose vietose buvo bandymų vystyti laivybą, tačiau šiandien tinkamo jachtų uosto Juodkrantės gyvenvietėje nėra.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, atsižvelgiant į galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, kaip priimtiniausia alternatyva buvo siūloma įrengti jachtų uostą centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamo keleivinių laivų uosto.
Projektuojamas Juodkrantės keleivinių laivų uostas yra prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Klaipėda-Nida (tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 dalis).
Siekiant užtikrinti vandens viešojo transporto visavertiško funkcionavimo galimybes numatoma sujungti Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Alksnynės, Klaipėdos, Drevernos, Ventės rago, Šilutės, Uostadvario, Rusnės uostus ir prieplaukas reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu.
