„Vitės“ kvartalo gyventojai atakuoja savivaldybę, aplinkosaugininkus ir įvairias institucijas pranešimais apie juodas dulkes, kylančias iš bendrovės „Klasco“. Automobilius pasakoja randantys pasikeitusios spalvos, juodos palangės, dulkės namuose, taip pat ir žolė kiemuose.
„Daug metų lankomės įmonėje, prašome, kad nutrauktų veiklą arba išsikeltų į kitas teritorijas, kad nevykdytų krovos arti gyvenamųjų namų. Kai kur vykdoma nuo tvoros 50 metrų. Turime problemą ir prašome kuo greičiau ją panaikinti“, – pirmadienį vykusio nuotolinio pasitarimo metu sakė kvartalo gyventojas Tomas Meškinis.
Pasak Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, ant palangių esančios dulkės yra susijusios su įmonės kroviniais.
„Pirmiausia turi būti sutvarkyta krova taip, kad nebūtų dulkių sklidimo iš krovos vietos. Tyrimų galima šimtus daryt, bet jei taršos šaltinyje dulkės veršis, jei krova vyks neuždarytose patalpose, tai ta problema bus ir toliau. Reikia imtis kardinalių veiksmų įmonei, arba kad krovos nebūtų visai, arba dulkės nesklistų toliau nei tvora“, – sako Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas. Pasak jo, kol tai nebus sutvarkyta, ir toliau pilkais taps per naktį kvartale pastovėję balti automobiliai, o atlikti tyrimus gyventojų namuose bus bergždžias darbas, nes priežastis yra aiški.
Tyrimų galima šimtus daryt, bet jei taršos šaltinyje dulkės veršis, jei krova vyks neuždarytose patalpose, tai ta problema bus ir toliau.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė patikino, jog yra paruoštas raštas Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui dėl „Klasco“ veiklos sustabdymo. Moteris teigė, jog skundų gaunama įvairiausių – ir skambučių, ir laiškais, žmonės ir užsuka į savivaldybę.
„Kiek kalbėta, sakyta, niekas nesikeičia, vis tos pačios problemos“, – sakė moteris.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas nuotoliniame posėdyje teigė, jog į „Klasco“ rotacijos būdu vyko vis kiti pareigūnai. Būta ir atvažiavusių iš Utenos. Įmonei nežinant į orą buvo pakelti dronai, siekiant pažiūrėti, kaip vykdoma krova, ar naudojamos aplinkos taršą mažinančios priemonės. Specialistai krovos darbus stebėjo ir iš uosto pusės plaukdami laivu, nufilmavo vykdomus darbus. Pasak atstovo, pagal tai, kas užfiksuota, taršos leidime numatytos priemonės naudojamos. Vienintelė išeitis esą yra griežtinti teisės aktus.
„Klasco“ įmonės atstovai posėdžio metu tikino, jog pagal stotelės matavimus viršijimai nebuvo užfiksuoti. Įvestos papildomos priemonės – pamainos vadovai stebi taršą ir vizualiai kameromis.
Uosto direkcijos l.e.p. generalinis direktorius Vidmantas Paukštė teigė, jog įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu aiškiai įvardinti, ar pažeidžiamos išduoto taršos leidimo sąlygos.
„Šiandien aiškaus atsakymo neturime. Visi kalbam apie taršą, tačiau ar sąlygos pažeidžiamos, ar ne? Konkrečiai kažkokio pažeidimo nesu girdėjęs. Kai bus išvados, turėsime atsakymą, ar yra pažeidimų, ar ne. Galėsime konkrečiai kalbėti, ką daryti, kad to nebūtų“ – sakė V.Paukštė.
Ir tarša, ir kvapai
„Vitės“ kvartalo gyventojai skundžiasi ne tik tarša, bet ir kvapais. Pirmadienį posėdyje kalbėta ir apie tai, jog kvartale oro tarša lakiaisiais organiniais junginiais beveik dukart viršijo leistinas normas. Dėl kvapų pirštu besta į dvi bendroves – „Klaipėdos naftą“ ir „Krovinių terminalą“.
Šios tikino, jog skundai pasipylė keliomis dienomis vėliau, nei buvo vykdoma krova. „Krovinių terminalo“ vyr. technologas Gintaras Gvezdauskas teigė, jog balandžio 30 d. terminale iš tanklaivio buvo iškraunamas benzinas, o gegužės 1 dieną į tą patį tanklaivį buvo pradėta MTB krova. Minimomis dienomis veikė rekuperacinė sistema, o tokių cheminių produktų, kokia tarša užfiksuota, kraunama nebuvo ir apskritai tokių neturima.
Balandžio 30 d. ir gegužės 1-ąją savivaldybės užsakymu buvo atlikti oro tyrimai prie Sportininkų g. 44 namo. Tirti lakieji organiniai junginiai – benzenas, oksenas, etilbenzenas, ksilenas. Konstatuota, kad lakieji organiniai junginiai viršijo ribines vertes. Benzeno leistina norma esą buvo 8 bei 12 mg/kub. metre, o leistina norma yra 5 mg. Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų pradėtas patikrinimas.
„Klaipėdos naftos“ aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė suabejojo, ar savivaldybės užsakymu atliktame tyrime mėginiai buvo paimti tinkamai. Jie imti tik 2 valandas, o gauti rezultatai lyginami su paros norma. Be to, tomis dienomis, pačioje „Klaipėdos naftos“ teritorijoje lakiųjų organinių junginių koncentracija, kaip sakė moteris, net nebuvo priartėjusi prie ribinių verčių.
Savivaldybės specialistė V.Gutauskienė tvirtino, kad mėginiai ištirti bendrovės „Orlen Lietuva“ laboratorijoje ir tyrimas buvęs atliktas tinkamai.
Kvartalo gyventojas T.Meškinis pabrėžė, jog įmonių tyrimai visada konstatuoja tą patį – viršijimų nėra, bet gyventojams kvapai jaučiami, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, tad jiems belieka užsidaryti langus arba bėgti iš namų. Nuo kvapų kenčia ir Melnragės gyventojai.
