Krantus siūlo betonuoti
Kaip išsaugoti vos 90 km pajūrio ruožo, specialistai nesutaria. Esą jūrinės valstybės taiko įvairias krantotvarkos priemones, o kuri labiausiai tinka Lietuvai, nenusprendžiama. Vienas iš būdų išsaugoti paplūdimius – visą pajūrį aptverti betono luitais.
„Vakarų Europoje pilna tokių pavyzdžių. Ten visus prabangius pajūrio viešbučius bangos nuplautų, jei šlaitai nebūtų taip sutvirtinti. Jei nestatysime bunų palei paplūdimius, tai bent kopagūbrį tvirtinti sienomis ar bent jau pylimais tikrai reikia. Suprantu, kad vizualiai tai nėra pats patraukliausias vaizdas. Tačiau ant pylimų galima tiesti dviračių takus, ten galėtų kurtis gelbėtojų stebėjimo punktai“, – patirtimi dalijosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Jei artimiausiais metais palei pajūrį nenusidrieks betoninė siena, mokslininko svarstymu, pajūris netrukus pasikeis neatpažįstamai.
„Didžiausias štormas, kurį aš menu, buvo 1967 m. Tuomet vėjas išvartė tiek medžių, kad Lietuva trejus metus galėjo kūrenti krosnis ir negalvoti apie malkas. Štormas buvo stipresnis net už „Anatolijų“, tačiau krantų jis taip drastiškai nesuardė. Pastebima, kad štormai jau nebėra tokie galingi, tačiau jų padaroma žala – vis didesnė. Neabejoju, jei nebus imtasi priemonių audroms atlaikyti, paplūdimių Lietuva ilgainiui neturės, o Palanga, jei ne šiame šimtmetyje, tai kitame atsidurs po vandeniu“, – prognozavo hidrologas.
Geriausia išeitis – paplūdimių maitinimas smėliu
Mokslininkų nuostatos dėl betoninių užtvarų skiriasi. Jas kritikuojantis krantotvarkos žinovas profesorius Rimas Žaromskis siūlo kuo platesnius paplūdimius išsaugoti juos maitinant smėliu. Taip savo paplūdimius saugo Palanga. Smėlio pylimui į kurorto paplūdimius jau išleista beveik 6 mln. eurų.
„Pasaulyje dabar egzistuoja dvi kryptis – arba maitinti paplūdimius smėliu, arba visai nieko nedaryti. Betoninių ar medinių bunų jau niekas nebestato. Jų pilna likę Karaliaučiuje, Lenkijoje ar Vokietijoje. Tačiau pastebėta, kad savo funkcijos bunos jau seniai nebeatlieka, tik sudarko paplūdimius. Anksčiau ar vėliau bunų suformuoti kranto ruožai smėliu natūraliai nebesimaitina, tad smėlį ar kitokį gruntą tenka pumpuoti į krantą“, – savo poziciją dėsto profesorius.
R.Žaromskis kaip vieną iš svariausių veiksnių, naikinančių pajūrio paplūdimius, įvardina Klaipėdos uostą. Išgilintas jo įplaukos kanalas ir uosto molai sulaiko smėlio sąnašas iš jūros, galinčias pasiekti net Palangos paplūdimį ir natūraliai pamaitinti pajūrį.
Pajūrio savivaldybės prašo paramos
Po uraganinio vėjo pajūrio krantai vis dar tebetvarkomi. Klaipėdos savivaldybei apsikuopti padeda kariai, būsimieji jūrininkai ir Lietuvos policijos mokyklos studentai. Neringos ir Palangos savivaldybės su audros padariniais bando susidoroti savo jėgomis. Tačiau savų lėšų paplūdimiams atkurti savivaldybėms tikrai nepakaks. Tuo įsitikino ir įvertinti nusiaubtą pajūrį atvažiavęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
„Įspūdis pamačius paplūdimius dvejopas. Priekopiui, kopoms, paplūdimių infrastruktūrai padaryti didžiuliai nuostoliai. Tačiau po tokio uragano nuostoliai galėjo būti dar didesni, jei ne anksčiau padaryti darbai. Jie bus tęsiami, o visai krantotvarkai šių metų biudžete numatyta 76 tūkst. eurų“, – po apsilankymo Palangos paplūdimiuose pasakojo ministras.
Tačiau ir pats ministras pripažįsta, kad ši suma neišgelbės pajūrio paplūdimių. Vien Palangai „Felikso“ padaryti nuostoliai – apie 200 tūkst. eurų. Papildomų lėšų – maždaug 6,6 mln. eurų – Lietuvos pajūrio išsaugojimui bus dairomasi Europos Sąjungos struktūriniuose fonduose. Kaip tiksliai jos bus panaudotos, Aplinkos ministerija spręs išklausiusi mokslininkų verdikto.
„Jau atlikta studija, ką reikia daryti su krantais. Mėnesio pabaigoje bus aptariama, kokie būdai yra geriausi saugant pajūrį“, – pasakojo ministras.
