„Tendencija labai aiški ir, mano įsivaizdavimu, to pavyko pasiekti būtent sistemingo vartotojų teisių apsaugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų darbo dėka, taip pat diegiant vartotojų teisių apsaugos europinius standartus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė teisingumo ministras.
41 proc. žmonių, arba 10 procentinių punktų daugiau negu 2013 metais, patvirtino, kad jiems užtenka informacijos apie vartotojų teisių apsaugą.
Tyrimas, kurį gruodžio viduryje atliko bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad 41 proc. žmonių, arba 10 procentinių punktų daugiau negu 2013 metais, patvirtino, kad jiems užtenka informacijos apie vartotojų teisių apsaugą.
85 proc. apklaustųjų dėl netinkamos prekės ar paslaugos pirmiausiai kreiptųsi į pardavėją, o 60 proc. žinojo, kur kreiptis vėliau, jei pardavėjas kratytųsi atsakomybės.
„Tikiuosi, kad šiais metais mes turėsime proveržį vartotojų teisių apsaugos srityje, nes Seime yra svarstomi trijų institucijų – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ne maisto produktų inspekcijos ir Metrologijos inspekcijos – konsolidavimas. Tikimės, kad šiais metais pavyks konsoliduoti šias institucijas ir iš to turės naudos vartotojai, kadangi bus išplėstos galimybės ginti jų teises, taip pat smulkieji verslininkai, kadangi sumažės jų priežiūros institucijų“, – sakė teisingumo ministras J.Bernatonis.
Požiūris į kodeksą nuvylė
Tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė, arba 55 proc. verslininkų mano esantys pakankamai informuoti apie vartotojų teisų apsaugą. 60 proc. jų nėra pasirašę sąžiningos verslo praktikos kodekso, o 25 proc. apie jį nėra nieko girdėję.
Pasak teisingumo ministro, požiūris į kodeksą nuvilia. Be to, apie 80 proc. įmonių nėra patvirtinę vidinės tvarkos, kaip spręsti su vartotojais kilusius ginčus.
Tyrime dalyvavo apie 1 tūkst. gyventojų ir apie 500 verslininkų.
