– Jūs jau šeštą kartą dalyvaujate rinkimuose į Seimą. Kas tai – gyvenimo tikslas ar priklausomybė?
– Nei viena, nei kita. Tik karjeristas gali laikyti kėdę gyvenimo tikslu. O Seimo nario darbas yra įdomus ir kūrybiškas, tačiau nei svaiginantis, nei teikiantis daug malonumų, kaip kad galbūt atrodo. Taigi ir apie priklausomybę nėra ką kalbėti. Man Seimo rinkimai – natūralus veiklos etapas, nes nuo Nepriklausomybės atkūrimo esu profesionalus politikas. Ganėtinai greitai pasiekiau politikos aukštumas: jau trečiais nepriklausomybės metais buvau išrinktas Seimo nariu ir Seimo Pirmininko pavaduotoju, vėliau paskirtas ministru. Tokia sėkmė galima tik jaunose valstybėse, dar nesubrendusiose demokratijose... Na, o dabar tęsiu pradėtą darbą, nes ne visus sumanymus dar įgyvendinau.
– Būti sėkmingu politiku nėra lengva, kenčia asmeninis gyvenimas, kai kurie politikai, kad neatsiliktų nuo laiko, keičia ne tik pažiūras, bet ir partijas. Koks jūsų išlikimo receptas?
– Jūs teisi, viešoji politika pareikalauja daug laiko, tenka aukoti laisvalaikį. Tačiau su dideliu malonumu atlieku pareigą išklausyti visų sutiktų bėdas ir pasiūlymus. Taip geriau suvokiu, kaip mūsų žmonės gyvena ir ko tikisi iš politikų. Teko man sulaukti kritikos ir už konservatorius, ir už valstiečius. Sutiktiems žmonėms mes visi esame tiesiog valdžia, o kaip visada valdžios norėtųsi geresnės. Dabar dažniausiai keliami du klausimai. Pirma, kada baigsis visi koronavirusai ir su jais susiję gyvenimo suvaržymai. Antra, kodėl rinkimuose reikia balsuoti už mus? Pirmuoju klausimu atsakyti sunkiau, nes niekas to nežino. O antruoju klausimu, nuomonė tvirta. Esame geriausi, labiausiai patyrę, ne tik daug nuveikę, bet ir turime realią programą ateičiai. Mano išlikimo politikoje receptas labai paprastas: niekuomet nekeičiau savo politinių pažiūrų ir partijų. Visuomet save laikiau ir laikysiu socialdemokratu ir žinau, kas tai yra. Visuomet dirbau Algirdo Brazausko partijoje nepriklausomai nuo jos pavadinimo, ir dabar tęsiame jo politikos tradicijas.
– Kodėl jūs deklaruojate, kad jūs, o ne G.Palucko socialdemokratai tęsia Prezidento Algirdo Brazausko politiką?
– Todėl, kad mes esame Algirdo Brazausko komanda. Iš esmės skiriasi mūsų požiūriai į šį vieną iškiliausių Lietuvos politikų. Mūsų partijos programoje pabrėžiama, kad „didžiausią įtaką valstybėje socialdemokratai darė XXI a. pradžioje, vadovaujant Algirdui Brazauskui. Socialdemokratų partijai valdant Lietuvą, sustiprėjo valstybė: įstota į Europos Sąjungą ir NATO. Nuoseklus ekonomikos augimas sudarė sąlygas plėtoti socialines programas...“ Tuo metu LSDP „naujieji ideologai“ ir netgi buvę lyderiai dabar kaltina Algirdą Brazauską liberalizmu ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis.
Mūsų nuomone, jis buvo pakankamai nuoseklus ir, beje, europietiškai nuosaikus socialdemokratas. Tačiau jis niekuomet nebuvo dogmatikas, aiškiai suprato laikmečio reikalavimus. Istorija taip lėmė, kad būtent pirmojo tiesiogiai išrinkto Lietuvos Prezidento kadencijos metu teko vykdyti pačias sudėtingiausias reformas – pereiti nuo planinės prie rinkos ekonomikos, įtvirtinti demokratinės valstybės pagrindus pagal naują Konstituciją. Jis puikiai žinojo socialdemokratines vertybes, pagal jas matavo tikslus ir veiksmus. Intuityviai geriau jautė socialdemokratiją negu kai kurie jo kritikai, perskaitę ta tema dešimtis knygų. Be to, jis nuolat telkė jaunesnių, modernesnių, politines teorijas žinančių, prisiskaičiusių bendraminčių komandą. Šioje komandoje buvome ir mes, dabar jau žinomi politikai, dalyvaujantys rinkimuose su LSDDP.
– Jūs manote, kad politiko sėkmę lemia tvirtos ideologinės pažiūros ir pastovumas, bet matome daugybę, bėgiojančių ten, iš kur vėjas pučia. Ar nesunku patikėti politiko nuoširdumu, kai per vieną naktį iš kaimo išminčiaus jis tampa liberalu?
– Iš tikrųjų egzistuoja du požiūriai. Vieni išlikimu laiko prisitaikymą prie aplinkos ir pokyčių. Kaip argumentą pateikia išlikusią žmoniją ir išnykusius dinozaurus. Kitiems išlikimas – tai išlikimas savimi, išsaugojimas savo vertybių ir savo principų. Mano manymu, Nepriklausomybės pradžioje buvo labiau vertinamos idėjos, vertybės ir nuoseklūs, principingi politikai. Sunku įsivaizduoti, kad prieš trisdešimt metų rinkėjai būtų balsavę už kandidatą, nuteistą už korupcinius nusikaltimus... Dabar tokie tampa partijų lyderiais, skelbiasi pretenduojantys į premjerus. Rinkėjai turėtų apie tai susimastyti.
Na, o tuos, kurie pabėgo į dešinę ar į niekur iš valstiečių žaliųjų ar iš mūsų frakcijos, mes juokais vadiname „žiurkėmis“, bėgančiomis iš skęstančio laivo... Vieno kolegos paklausiau, ką jis darys, jeigu „valdžios laivas“ nenuskęs, jis pasimetė. Panašu, kad blogos pranašystės neišsipildė, mūsų laivas sėkmingai plaukia, o „žiurkėms“ atgal kelio nėra, bet ir anoj pusėj išdavikų niekas nelaukia. Deja, matome nemažai politinių sandorių. Mano manymu, vienas iš sėkmingiausių – Seimo Pirmininko slydis į liberalizmą. Pasinaudodami jo reitingu nežinioje kabėję liberalai užsitikrino rinkiminio barjero įveikimą. O tarp ideologijų pasiklydęs Seimo Pirmininkas mano užsigarantavęs taip geidžiamą vietą naujajame Seime. Tikrai nekritikuoju, tiesiog linkiu sėkmės.
– Kodėl jūs palikote socialdemokratų partiją? Dėl norų išlikti valdžioje, ar buvo kitos priežastys?
– Kadangi buvusiems bičiuliams nepavyko destabilizuoti politinės situacijos, jie mums metė tokį primityvų kaltinimą. O mes negalvojome apie save valdžioje, galvojome apie stabilumą valstybėje ir rinkiminių pažadų vykdymą. Paradoksalu, tačiau pastaruosius ketverius metus mes vykdėme socialdemokratų rinkimų programą. O socialdemokratai būdami opozicijoje su konservatoriais tam intensyviai priešinosi. Taigi prieš daugiau kaip porą metų mes išėjome iš socialdemokratų partijos dėl penkių vertybinių priežasčių: 1) nepritarėme valstybės destabilizavimui ir vyriausybės griovimui; 2) priešinomės socialdemokratinių vertybių atsisakymui ir kairiajam radikalizmui; 3) siekdami pažaboti korupciją nesileidome vadovaujami nuteistojo už tokius nusikaltimus; 4) mus žeidė nepagarba Prezidento Algirdo Brazausko atminimui ir 5) mums buvo ne pakeliui su dešiniųjų sąjungininkais, išdavusiais savo idėjas. Todėl išėjome ir kartu su bendraminčiais įkūrėme LSDDP, kuri tęsia Algirdo Brazausko politikos tradicijas.
– Jūs ne tik profesionalus politikas, bet ir žinomas teisininkas. Ar teisė padeda politikoje, ar ne?
– Ir taip, ir ne. Teisės mokslu susidomėjau tuomet, kai drauge su šviesios atminties akademiku Juozu Bulavu rengėme mūsų partijos Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą. Nors daugelio autorių šis projektas pripažįstamas konstitucinės teisės šaltiniu, tačiau anuomet nebuvo visuomenėje plačiai diskutuotas. LDDP projektas atitiko grynai parlamentinės respublikos modeliui. Man kaip filosofijos daktarui konstruoti to projekto tekstą padėjo anksčiau įvaldyti logikos instrumentai. Tačiau jau tuomet suvokiau, kad pasiskaitymų apie teisę man nepakanka, noriu įsisavinti visą teisės žinių sistemą. Čia galėjo padėti tik dar vienas universitetas, todėl baigiau teisės magistro studijas Vilniaus universitete. Vėlesnė patirtis įtikino, kad Seimo nariui sisteminis teisės išsilavinimas yra būtinas, kad kokie nors suinteresuoti tipai negalėtų prastumti šleivų įstatymų... Juk neinate taisyti dantų pas kalvį ar kirptis plaukų pas siuvėją, tai kodėl manote, kad įstatymus gali priiminėti bet kas... Būtų mano valia, visiems Seimo nariams surengčiau teisės žinių kursus, kad priimdami įstatymus galėtų balsuoti ne pagal frakcijos nurodymus, o pagal savo išmintį...
– Artėjant didžiajai rinkimų karštligei nuolat pasigirsta susirūpinusių balsų, kad rinkėjai susipainios dvejose socialdemokratinėse partijose. Tai kuo gi jūs skiriatės?
– Pasikeitus LSDP lyderiams ir pasitraukus jos buvusiems vadovams bei kūrėjams partijos deklaracijose atsirado daug kraštutinio kairumo, o veiksmuose – suartėjimo su dešiniaisiais, pirmiausia – su konservatoriais. G.Palucko socialdemokratai Seime kalba, balsuoja ir užsiima destrukcija taip, kaip konservatoriai. Tuo tarpu LSDDP tęsia LDDP, kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas, idėjas ir politiką. Mes liekame ištikimi skandinaviškos socialdemokratijos kairiojo centro ideologijai, todėl ir dirbame Seimo kairiojo centro daugumoje ir jos sudarytoje vyriausybėje. Taigi esame nuoseklūs, daugeliui rinkėjų pažįstami ir prognozuojami.
– Tačiau idėjiniai skirtumai tarp socialdemokratinių partijų turbūt nėra labai ryškūs?
– Negaliu su tuo sutikti. Pirmiausia, aptarkime mūsų požiūrių skirtumus į socialdemokratams labai jautrų tautiškumo klausimą. Šis klausimas jautrus, kadangi modernūs politologai mano, kad tautos vaidmens nuvertinimas yra viena iš svarbiausių Europos socialdemokratų krizės priežasčių. G.Palucko LSDP savo atsinaujinimą sieja su tautos svarbos nuvertinimu, tarptautinio tinkliškumo vystymu, įsivaizduoja šviesią ateitį be nacionalinių valstybių Europos Sąjungos Federacijoje.
LSDDP Programoje viena iš pagrindinių vertybių yra tauta. Mūsų manymu, kiekvienas žmogus privalo suvokti, kad priklauso savo tautai. Tauta brandina žmogaus asmenybę, kultūrą, tradicijas ir tikėjimą, ji yra sėkmingos nacionalinės valstybės pagrindas. Tokį mūsų požiūrį liudija ne tik programa, bet ir veiksmai. Pvz., pasiūlėme Referendumo įstatymo pataisas, kurios sudarytų realias galimybes tautai spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
– Kokias jūs matote kairiųjų politinių jėgų telkimo perspektyvas po rinkimų?
– Kaip sutelkti socialdemokratines jėgas? To neįmanoma padaryti nesuvokiant jos skilimo prielaidų ir priežasčių. Nereikėtų dangstytis kairiosios politikos susilpnėjimu Europoje apskritai, nes tai nieko nepasako apie mūsų šalies vidines problemas. Mano manymu, socialdemokratų krizė spręsis Seimo rinkimų batalijose. Mes tikrai nelinkime mūsų buvusiems bendražygiams pralaimėjimo (pvz., likti tik tretiems), tačiau jų inicijuotas kairiųjų jėgų suskaldymas negalėjo atvesti į gerą. Dabar buvę bičiuliai socialdemokratai eina į rinkimus su siekiu susigrąžinti pasitikėjimą. Mūsų sistemingos kritikos dėka jie jau įveikė kai kurias problemas: atsisakė „kairiųjų manifesto“, išėjo iš koalicijos su konservatoriais ir liberalais. O kad sugrįžtų ne tik rinkėjų pasitikėjimas, bet ir mes, belieka tik pakeisti nepateisinusį lūkesčių lyderį ir pripažinti Algirdo Brazausko nuopelnus socialdemokratijai. Jau dabar kalbama, kad po nesėkmingų Seimo rinkimų gali iš esmės keistis LSDP vadovybė. Patikėkite, mes to nesiekiame ir nelaukiame. Manome, kad tik pozityvūs žingsniai gali pakeisti situaciją, ir matome tam tikras bendradarbiavimo galimybes. Mes nuosekliai remsime visus žingsnius, kurie stiprins Lietuvoje socialdemokratiją. Tuo galite neabejoti.
– Ką jūs asmeniškai galėtumėte pažadėti savo rinkėjams, tiems, kurie balsuos ne tik už LSDDP, bet ir už jus?
– Seimo narys visų pirma yra Tautos atstovas, besirūpinantis valstybės reikalais, tačiau mes privalome matyti kiekvieną žmogų. Todėl dirbsiu dviem pagrindinėmis kryptimis: dalyvausiu kuriant gerovės valstybę ir padėsiu spręsti Jūsų opias kasdienes problemas. Mes drauge su komanda sieksime įveikti socialinę nelygybę ir skurdą, sudaryti sąlygas augti vidutiniam atlyginimui iki 2000 eurų, senatvės pensijoms – iki 1200 eurų, vaiko pinigams – iki 150 eurų. Sieksime kokybiško švietimo, nemokamų magistro studijų ir prieinamos visiems sveikatos apsaugos. Pats asmeniškai tęsiu savo parengtų įstatymų projektų svarstymą Seime. Sieksiu, kad teismuose dirbtų visuomenės tarėjai, kurie užtikrintų teismų atvirumą bei skaidrumą. Vėl siūlysiu įteisinti vyro ir moters partnerystę, kad būtų apgintos moterų ir vaikų teisės. Bandysiu įtikinti Seimo kolegas pritarti moderniai Seimo rinkimų sistemai. Aktyviai dalyvausiu rengiant socialines programas, kurios pagerins Jūsų gyvenimą.
Nuolat susitikinėsiu su rinkėjais Justiniškėse ir Viršuliškėse, kviesiu apsilankyti Seime. Spręsiu rinkėjų problemas su savivaldos ir valstybės valdžios institucijomis, panaudosiu dvidešimties metų Seimo nario veiklos patirtį bei sukauptą patyrimą dirbant vidaus reikalų ir teisingumo ministru. Nuolat tarsiuosi su rinkėjais, kaip tobulinti mano darbą.
Skirtingai nuo kitų kandidatų, galėsiu savo išsilavinimą ir teisinės veiklos patirtį panaudoti rinkėjų individualioms nemokamoms teisinėms konsultacijoms. Rengsiu piliečių pareiškimus valdžios ir teisinėms institucijoms ir kontroliuosiu jų įgyvendinimą.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos
