„Naudodamasis šia tribūna aš noriu savo asmeniškai vardu ir krašto apsaugos sistemos vardu atsiprašyti artimųjų ir draugų, pilotų, su kuriais teko jiems skraidyti, kad turbūt ne viską padarėme taip, kaip reikėtų padaryti, kad niekam nekiltų abejonių, jog visa operacija vykdyta taip, kaip ją reikia vykdyti“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie asmeninę atsakomybę ministras teigė asmeniškai išgyvenantis dėl to, kas įvyko: „Galbūt turėjome galimybę kažką padaryti geriau“.
Eligijus Masiulis be užuolankų J.Oleko klausė, ar jis neketina pasekti kai kurių ankstesnių ministrų pavyzdžiu ir prisiimti politinę atsakomybę.
Jis, kaip ir anksčiau, tvirtino, kad paieška buvo vykdoma pagal 2009 metais patvirtintą planą. J.Olekas kartojo, kad dabar jau akivaizdu, jog šį planą reikia keisti.
„Tiesiogiai daryti įtaką operacijai negaliu, bet savo nuomonę pasakyti, kad pritariu veiksmams, man atrodo, tą galiu, ir aš tą padariau“, – aiškino jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis be užuolankų J.Oleko klausė, ar jis neketina pasekti kai kurių ankstesnių ministrų pavyzdžiu ir prisiimti politinę atsakomybę. Jis priminė, kad pavyzdžiui, vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys atsistatydino po to, kai girtas policininkas avarijoje pražudė tris vaikus.
„Manau, ministre, raskite savyje jėgų ir valios įvertinti save kritiškai, tai nuimtų įtampą ir leistų objektyviau vykdyti tyrimą“, – sakė E.Masiulis.
„Ačiū už jūsų požiūrį ir nuomonę, bet pasiliksiu prie nuostatos, kad turime žinoti visą informaciją, kad būtų priimtas sprendimas“, – jam atsakė J.Olekas.
Įsigis 3 paieškos sraigtasparnius ir modernius radarus
J.Olekas apgailestavo, kad nelaimė įvyko tuo metu, kai Lietuva dar nėra įsigijusi papildomų paieškos sraigtasparnių. Ministro teigimu, už poros savaičių į Lietuvą bus atgabentas vienas, o metų pabaigoje – dar du paieškos sraigtasparniai.
Šis įvykis, operacija, tragedija, galima sakyti, parodė, kad mums reikia sustiprinti savo pajėgumus, bendradarbiavimą tarp institucijų.
Be to, anot jo, Lietuva neturi pačių moderniausių radarų, bet jau pradėta jų įsigijimo procedūra.
„Šis įvykis, operacija, tragedija, galima sakyti, parodė, kad mums reikia sustiprinti savo pajėgumus, bendradarbiavimą tarp institucijų, geresnį bendradarbiavimą ir komunikavimą su artimaisiais ir su Lietuvos visuomene, šiek tiek gaila, kad diskusijų metu užtruko atnaujinti gelbėjimo paieškos pajėgumus“, – sakė jis.
Kai kurie parlamentarai kritikavo ministrą už tai, kad jis nenutraukė savo komandiruotės į Briuselį ir prieš tai smagiai pramogavo Mažeikiuose kariuomenės šventėje. Tuo metu kitose šalyse dėl nelaimės iš komandiruočių anksčiau grįžta ne tik atsakingi ministrai, bet ir valstybių vadovai.
„Jie grįžta ir teikia informaciją“, – sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
J.Olekas nuo šio klausimo išsisuko, o klausiamas, kodėl nebuvo organizuojamos spaudos konferencijos, kuriose visuomenei būtų pateikiamos naujienos, aiškino, jog buvo pasirinktas kitas būdas – platinti pranešimus spaudai.
Ministrui teko pripažinti, kad kartais juose būdavo pateikiama prieštaringa informacija. Jis taip pat sakė, kad pranešimų rašytojams pritrūko kompetencijos tinkamai atlikti savo darbą, todėl kitą kartą prie darbo galėtų prisidėti ir Lietuvos kariuomenės specialistai.
J.Olekas informavo tik prezidentę
J.Olekas aiškino žinią apie dingusį lėktuvą gavęs šeštadienį vėlai vakare ir davęs sutikimą, kad ši informacija būtų išplatinta plačiau. Paklaustas, ar informavo apie tai premjerą, J.Olekas sakė, kad informacija buvo pateikta tik prezidentei.
Aš tiesiog palinkėjau sėkmės tai operacijai.
„Gavęs žinią pasiteiravau, kokios pajėgos mestos įvykdyti užduotį, mane informavo, kad yra pakeltas sraigtasparnis, kad išvyko mūsų laivai, kad dalyvavo operacijoje švedų laivai, aš tiesiog palinkėjau sėkmės tai operacijai“, – sakė ministras.
Seimo posėdyje J.Olekas pateikė visą paieškos operacijos chronologiją. Ją 15min.lt jau skelbė.
Manoma, kad rastas vieno piloto kūnas
Šeštadienį vakare dingęs virš Baltijos jūros skridęs lietuvių lėktuvas An-2 buvo rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Gelbėjimo operacijos kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai, ji vyko nekoordinuotai, buvo prarastos brangiausios valandos, kad būtų išgelbėti žmonės.
