„Nieko čia tokio naujo ar netikėto neatsitiko su Ukraina, nes 2008 metais buvo Gruzija. Jeigu žvelgsime truputį toliau, kas atsimename, 1968 metais Čekoslovakija, 1956 metais – Vengrija, buvo dar Čečėnija, dar Padnestrė. (...) vos jie ką nors okupuoja, mes politiškai visiems pasakome, kad nesutinkame, bet praeina kažkiek laiko ir vėl turime „business as usual“ ir vėl kaip niekur nieko. Po kurio laiko tą patį padaro. Mums reikia labai aiškiai suprasti, kad kol neužaugo nauja karta Rusijoje, kol nesubrendo tie, kurie bus baigę galbūt ir Vakarų universitetus, nes didžioji dalis yra nusiuntę savo vaikus arba anūkus į Vakarus studijuoti, kol nesugrįš nauja kultūra, tol mes tą pavojų turėsime“, – trečiadienį per Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį sakė J.Olekas.
Jis komisijos nariams pristatė Lietuvos krašto apsaugos situaciją, prioritetus ir finansavimo situaciją.
Ministras pranešė, kad artimiausiu metu turi būti priimti sprendimai del papildomų lėšų kariuomenei skyrimo. J.Oleko teigimu, lėšų reikia priešlėktuvinei ginkluotei „Grom“, prieštankinei raketų paleidimo sistemai „Javelin“, amunicijai ir šaudmenims pirkti, poligonų plėtrai bei infrastruktūrai kurti, priimti partnerius iš užsienio.
Jis taip pat pranešė, kad netrukus planuojama kreiptis į Seimą dėl poligonų išplėtimo. Be to, bus įrengiama kovos mieste treniruočių bazė.
„Mūšiai miškuose ir laukuose nebėra pagrindiniai. Dabar Pabradėje esame pradėję statyti miesto tipo struktūrą. Teko lankytis Pensilvanijoje, kur jie yra įrengę mūšio mieste treniruočių bazę. Manau, mes padarysime geresnę, nes iš jų pasimokysime“, – dėstė J.Olekas.
Vardydamas Lietuvos krašto apsaugos prioritetus ministras minėjo sausumos karinių vienetų ir specialiųjų operacijų pajėgų stiprinimą, kariuomenės rezervo rengimą, oro erdvės stebėjimo kontrolės ir gynybos sistemos plėtrą, paieškos ir gelbėjimo pajėgumų sausumoje bei jūroje plėtrą.
J.Oleko teigimu, 2016 metais tikimasi jau turėtui pirmą naują radarą, iš viso jų turėtų būti trys.
Kalbėdamas apie visuomenės pasirengimą gynybai, jis pranešė, kad vyksta derybos su Lietuvos edukologijos universitetu dėl naujo specialybės – pilietinio patriotinio ugdymo mokytojo – parengimo.
